Pereiti prie turinio

Exupery biografijoje įvyko nauja nelaimė: jis skrido iš Niujorko į Tierra del Fuego, bet nukrito Gvatemaloje. Tačiau tik išsipur­ vinę mes tampame neįveikiami. Kitais metais rašytojas vėl bandys būti politinis korespondentas, išvykęs į Ispaniją, kurioje vyksta pilietinis karas. Šį kartą jis vėl patyrė rimtą galvos traumą.

Taigi nuo pat vaikys­ tės aš buvau itin atsargi, mąsčiau apdairiai, stebėjau atidžiai, skaičiau, ką nutverdama, ir atmesdavau viską, kas tik sukel­ davo man įtarimą. Pirmiausia amerikiečių jaunimo kultą, pavergusį visą Kanadą ir mano drauges. Tiksliau pasakius —ištekėjo ir tada ta­ rytum išnyko nuo žemės paviršiaus. Geriausioji mano drau­ gė, puoselėjusi didžiulius planus ir ketinusi tapti įžymiausia Kanados artiste, būdama devyniolikos metų, nusileido tiesiai į gimdyklą, o jos karjera nuėjo šuniui ant uodegos.

Ji priaugo penkiolika kilogramų, metai po metų davėsi su vystyklais, nešvariais skalbiniais ir nepatenkintu sutuoktiniu. Man tai buvo pamoka!

  • Walter Benjamin - Nusvitimai LT | PDF

Kaip jos gyveno? Taupė, šykštavo, ginčijosi dėl pinigų namų ūkio išlaidoms. Virė, skalbė, auklėjo vaikus. Jų mei­ lužiai tapo sutuoktiniais, vakarais knapsinčiais prie televizo­ riaus su alaus skardine rankoje.

Be šito aš puikiai išsiverčiau! Port Alfredas —uostamiestis, o aš nenorėjau vandenynų žvejo, dokininko, jūreivio, laivininkystės valdybos tarnautojo šios valdybos direktoriai parsiveždavo žmonas iš Paryžiaus! Taip pat man nereikėjo medkirčio, kailinių žvėrelių medžio­ tojo, aukso ieškotojo, ruonių dobėjo, juo labiau žuvų fabri­ ko darbininko. Palaiminta motinos, kuri buvo mokytoja ir nutuokė apie visus šituos dalykus, išvažiavau iš Port Alfredo. Įstojau į koledžą Toronte. O kadangi nuolat jaučiau, jog turiu dar daug daug mokytis, tai dvejus metus dirbau uni­ versiteto bibliotekoje, laisvalaikiu perskaičiau visas įžymių moterų biografijas, kokios kada nors buvo parašytos.

Tai įkvėpė man drąsos. Ką galėjo jos, galiu ir aš, mąsčiau ir pa­ siryžau pati praturtėti, išgarsėti ir parodyti pasauliui, iš ko­ kio molio esu nudrėbta.

Toliau išmaišiau visą Kanadą, dirbdama vienoje biblio­ tekoje po kitos. Vankuveryje atidariau klestintį knygyną. Otavoje visas savo santaupas investavau į literatų kavinę, kuri per labai trumpą laiką tapo vyriausybės tarnautojų, diplomatų, artistų ir dailininkų susitikimų vieta. Po pen- kerių metų pelningai ją pardaviau ir apdairiai padėjau pi­ nigus į banką. Beje, procentai tokiu atveju maži, tačiau iš­ vengiama pavojaus, kad vieną dieną tavo pinigai išnyks be pėdsakų.

Kaip ir visi Kanados prancūzai, aš užaugau, mokėdama dvi kalbas. Tačiau, skirtingai negu kiti, po koledžo aš mo­ ku anglų ir prancūzų kalbas žodžiu ir rastu.

pažintys advokatų kontoros partneris

Tai labai prisi­ dėjo prie sėkmingos mano karjeros, nes kai perėjau dirbti į spaudos sferą, galėjau brangiau parduoti savo paslaugas. Už didžiausią atlyginimą dirbau Kanados radijui ir tele­ vizijai. Paskui Holivudui. Viena amerikiečių kino filmų fir­ ma pasamdė mane dirbti spaudos atstove, ir po ketverių me­ tų aš padvigubinau savo santaupas. Tačiau paskutinė darbo­ vietė buvo man pati įdomiausia, nes vėl susidūriau su knygomis. Dabar mano tikslas buvo įsteigti Monrealyje vie­ nos didelės Prancūzijos leidyklos filialą ir jam vadovauti.

Aš supratau vieną dalyką. Jeigu man kas nors įdomu, tai sugebu dirbti. Man nereikia specialybės diplomo ir šiaip niekam tas diplomas nerūpi ir klaikiai brangių kursų.

juoda greitasis pažintys dc area

Jei­ gu mane kažkas is tikrųjų patraukia, kaip knygos, kino fil­ mai ar stambi pinigų suma, viską išmokstu per nepaprastai trumpą laiką. Taip pat atsitiko ir su meile. Pagrindines tai­ sykles suvokiau žaibiškai. Mes, moterys, be reikalo bauginamos. Gyvenime turi vertę ne mergina, o moteris. Svarbu ne pumpuras, o žiedas.

Nėštumo planavimas Antoine'as de Saint -Exupery - puikus prancūzų rašytojas pirmoje pusėje.

Be to, visi, kurie už didžiulius pinigus yra pirkę gėlių, žino, jog kai 10 kurie pumpurai apskritai neišsiskleidžia. Tą žino ir protingi vyrai.

Daugiau laimi tas, kas myli moteris. Aš pati —gyvas įro­ dymas. Sulaukusi trisdešimties, nebenuvyliau nė vieno vyro. Anksčiau visko pasitaikydavo, prisipažįstu. Tada buvau per­ nelyg sukaustyta, nepatirdavau malonumo, o nuogas vyriš­ kio kūnas keldavo pasibaisėjimą.

Ačiū Dievui, dabar viskas pasikeitė! Aš savo epochos kūdikis, beprotiškos, padūkusios, pavojingos epochos, pranašios tuo, kad pamažiukais vėl greitasis pažintys sur paris ce soir randamas brandaus amžiaus žavesys. Specialiai sakau —vėl atrandamas, nes jau prieš du tūkstantmečius Ovidijus tvir­ tino, kad moterys pražysta tiktai sulaukusios trisdešimt šeše- rių metų, ir —patikėkit manim pažintys 53 metų vyras įžymusis vyras išma­ nė tai, apie ką kalbėjo!

Tačiau ką aš čia šneku apie romėnus! Mėja Vest, pirmasis Amerikos greitasis pažintys sur paris ce soir simbolis, kurios au­ tobiografiją susižavėjusi aš tiesiog prarijau, pradėjo aktorės karjerą būdama keturiasdešimties metų.

Geltonplaukė gra­ žuolė Katrina Denev, jau perkopusi keturiasdešimt, Ameriko­ je laikoma europinio grožio ir elegantiškumo simboliu. O kas atlieka geriausius vaidmenis Dalase ir Denver Klane?

Moterys, kurioms daugiau nei keturiasdešimt. Ir jos uždir­ ba daugiausia pinigų. Taip, temperamentingoji Džoana Ko- linz tiktai sulaukusi penkiasdešimt dvejų išgarsėjo visame pa­ saulyje kaip televizijos žvaigždė —ir žeriasi sau milijoninius honorarus. Dabar jau nebepaneigsi: atėjo pasitikinčių savimi bran­ daus amžiaus moterų metas, ir aš su malonumu stebiu, kaip jos vėl užkariauja prigimtinę savo padėtį darbe ir lovoje.

To­ dėl ir aš tokia nerūpestinga ir patenkinta, sulaukusi keturias­ dešimt vienerių, guliu ant geltonu šilku aptrauktos sofos ir 11 patikliai žvelgiu į ateitį. Kai man bus penkiasdešimt, mano ateitį galės pamatyti visas pasaulis.

Viską suplanavau iki smulkmenų, netrukus kibsiu į darbą, o kol kas mėgaujuosi ramybe prieš didelę audrą. Tatai atsitinka maždaug taip: vadinamasis savosios prigim­ ties vidinis suvokimas kiekvieną akimirką yra vien tik improviza­ cija. Jis prisitaiko - jei taip galima pasakyti - prie savo tuometinės kaukės. Pasaulis yra tokių kaukių arsenalas. Tik liguistas, nuskur­ dęs žmogus ieško jų savo viduje. Mes patys dažniausiai turime menką jų pasirinkimą. Todėl esame nepaprastai laimingi, kai kas nors prisiartina prie mūsų su egzotiškų kaukių krepšiu ir prideda prie veido retesnius egzempliorius - žudiko, finansų magnato, jū­ rų vilko kaukes.

Žiūrėjimas pro greitasis pažintys sur paris ce soir mus užburia. Mes matome kon­ steliacijas, akimirksnius, kuriais iš tikro buvome tas ar anas, arba viskas iš karto. Šito žaidimo su kaukėmis mes ilgimės kaip svaigu­ lio; iš to ir šiandien gyvena kortų būrėjai, chiromantai ir astrologai. Jie išmano, kaip sugrąžinti mus į nebylias likimo pauzes, kuriose tik vėliau pastebime sėklas visiškai kito likimo nei tas, kuris atiteko mums.

Tuomet likimas stabteli lyg širdis - tatai su tyliu, palaimin­ gu šiurpuliu jaučiame iš pažiūros tokiuose menkuose, tokiuose klaidinguose šarlatano sukurptuose mūsų prigimties aprašymuo­ se.

Ir tuo skubiau sutinkame su jais, juo skaudžiau jaučiame mus užplūstant niekada negyventų gyvenimų šešėlius. Trumpi šešėlini Apie vidurdienį šešėliai yra tik juodi aštrūs kraštai daiktų papėdė­ je, pasirengę be garso ir staiga pranykti savo landoje, savo paslap­ tyje. Juk pažinimas, kaip ir saulė, daiktus geriausiai apšviečia savo kelio viršūnėje.

Kiekvienas pažini­ mas, teigia jis, turi būti truputį absurdiškas; taip senoviniai kilimų raštai ar frizų ornamentai kur nors ima ir šiek tiek nukrypsta nuo normos. Kitaip tariant: svarbiausia yra ne sklandus perėjimas nuo vieno pažinimo prie kito, o kiekvieno atskiro pažinimo pertrūkis. Būtent tai yra neišvaizdus kokybės ženklas, išskiriantis jį iš visų pagal šabloną pagamintų serijinių prekių. Kokios gi jėgos reikia, norint ją pergudrauti? Arba - teisingiau - koks čia silpnumas, kuriuo ji gali pasikliauti?

Tai gėda. Sąvadautoja yra perkama, bet nenuperkama ją trukdančio kliento gėda. Jos kupi­ nas klientas ieško, kur pasislėpti, ir randa geriausią priemonę: piniguose. Įžūlumas ant stalo teškia pirmąją monetą; ją slėpda­ ma, gėda numeta dar šimtą. Medis ir kalba Aš užkopiau skardžiu ir priguliau po medžiu. Tai buvo tuopa ar alksnis.

Kodėl nebeprisimenu jo rūšies? Todėl, kad žiūrint į jo lapi­ ją ir stebint lingavimą, medis staiga taip paveikė mano kalbą, kad mano akivaizdoje ji dar sykį iškėlė senovines vestuves, susituok­ dama su medžiu. Šakos ir viršūnė lingavo mąsliai arba atšiauriai, šakelės atrodė čia palankios, čia besipriešinančios; lapija šiaušėsi prieš šiurkštų šuorą, šiurpo nuo jo arba jį pasitiko; kamienas rėmė­ si į tvirtą pagrindą, o lapas metė šešėlį vieną ant kito.

Švelnus vėje­ lis grojo vestuvėse ir po visą pasaulį išnešiojo šioje santuokinėje lovoje greitai atsiradusius vaikus - vaizdžią kalbą. Tai tasai dešinei ran­ kai duotas laikas - kol rutuliukas įkris į duobutę. Tarsi lėktuvas ji sklendžia virš kolonų, į vagas sėdama žetonų sėklas.

Tik ausiai lemta pagauti to laiko pradžią: kai rutuliukas nukrinta į ruletę ir lošėjas girdi, kaip fortūna derina savo bosus.

Susanna Kubelka - Ofelija Mokosi Plaukti LT PDF | PDF

Lošime, kuris ape­ liuoja į visus pojūčius, neišskiriant ir atavistinio aiškiaregystės pojūčio, ateina eilė ir akiai. Visi skaičiai jai mirkčioja tarsi sąmoks­ lininkai. Bet kadangi ji visiškai nebemoka užuominų kalbos, tie skaičiai, kuriais pasitiki, dažniausiai ją suklaidina.

Užtat kaip tik jie yra labiausiai greitasis pažintys sur paris ce soir lošimui. Pralošti žetonai dar kurį laiką guli šalia jų. Tokios taisyklės. Ne kitaip būna, kai greitasis pažintys sur paris ce soir pa­ tenka į garbinamo asmens nemalonę. Mylimosios ranka yra netoli jo, tačiau jam net nešaus į galvą jos paimti. Lošėjas yra aistringai atsidavęs lošimui; jis myli jį dėl jo paties, o ne dėl to, ką šis duoda.

Pati meilė atlygina už šį uolumą taip, jog net ir pralaimėjimai būna mieli - tik todėl, kad jais įrodomas lošėjo pasiryžimas aukotis. Toks nepriekaištingas sėkmės kavalierius bu­ vo kunigaikštis Ligne3, lankęsis Paryžiaus klubuose, nuvertus Na­ poleoną, ir pagarsėjęs laikysena, su kuria jis pasitikdavo didžiau­ sius pralaimėjimus.

Kasdien ji buvo ta pati: dešinė, kuria jis nuolat statydavo dideles sumas, kabodavo vangiai nusvirusi. Tuo tarpu kairė nejudėdama gulėdavo ant stalo, užkišta už liemenės dešinėje krūtinės pusėje.

Gerokai vėliau iš jo tarno sužinota, jog toje krūti­ nės pusėje buvo trys randai - tikslios trijų visad taip ramiai gulėju­ sios rankos pirštų nagų žymės. Tolybė ir vaizdai Ar malonumas, kurį jaučiame stebėdami vaizdus, nekyla iš niū­ raus priešiškumo žinojimui?

Aš žiūriu į kraštovaizdį: lygi kaip veidrodis įlankoje tyvuliuoja jūra; miškai tarsi sustingusi, nebyli M IN TIE S FIGOROS 25 masė lipa ant kalvos viršūnės; ant jos - pilies griuvėsiai, tokie pat kaip ir prieš šimtus metų; dangus be debesėlio spindi amžinuoju mėliu.

Taip mato svajotojas. Norėdamas atsiduoti šiems vaizdams, jis turi pamiršti, kad jūroje kyla ir krinta milijardų milijardai ban­ gų, kad kiekvieną akimirksnį miškai suvirpa nuo šaknų ligi pas­ kutinio lapelio, kad pilies akmenų viešpačiai - nepaliaujamas iri­ mas ir drėkimas, kad danguje, prieš susikaupdamos į debesis, verda ir maišosi nematomos dujos.

Tik vaizdai žiūrovams teikia ramybę, amžinybės pojūtį. Kiekvienas jį palietęs sparno mostelėji­ mas, kiekvienas pašiurpinęs vėjo šuoras, kiekvienas artumo glus- telėjimas įrodo jį meluojant. Tačiau kiekviena tolybė vėl atgaivina jo svajonę: ji remiasi kiekvienu debesiu, iš naujo užsiliepsnoja nuo kiekvieno nušvitusio lango. Tačiau tobuliausiai ji pasirodo, kai svajotojui pavyksta ištraukti paties judėjimo geluonį: paversti vėjo gūsį ūžimu, o šmėkštelėjusius paukščius - jų voromis.

Didžiau­ sias svajotojo troškimas yra sustingdyti gamtą išblukusių vaizdų rėmuose. O juos, iš naujo pašauktus, užkerėti - poeto talentas.

Horizontas už Senos žioruoja. Šviesos pluoštai kyla virs lygumos ir gęsta. Dešimtys tūkstančių žmonių stovi susigrūdę ant stataus šlaito ir stebi fejerverką. Kaip raukšlė vėjo taršomame palte minioje be perstojo klostosi šnibždesys. Geriau įtempęs ausį jame išgirsi ne vien raketų ir šviečiamųjų kulkų laukimą. Ar ši apdujusi minia nelaukia nelaimės, kuri būtų pakankamai didelė ir iš minios įtampos pajėgtų išskelti kibirkštį; gaisro ar pasaulio pa­ baigos, - kažko, kas tarsi vėjo gūsis, atidengiantis ryškiai raudoną palto pamušalą, šį aksominį šimtabalsį šnabždesį paverstų vienu vieninteliu riksmu?

Juk skambus siaubo šūksnis, paniška baimė yra kita visų tikrų masinių švenčių pusė. Jos ilgisi lengvas drebu­ lys, krečiantis gausybę pečių. Giliausiai, pasąmoninei masės eg­ zistencijai iškilmės ir gaisrai yra tik žaidimas, kurį žaisdama ji bręsta ir pasirengia akimirkai, kai panika ir šventė, po ilgo išsisky­ rimo atpažinusios viena kitą, apsikabins seseriškame revoliucinio sukilimo glėbyje.

Teisingai daro prancūzai, liepos keturioliktosios naktį pažymėdami fejerverkais. Mirusysis buvo partneris, su kuriuo bendraujant nebuvo galima kalbėtis apie didžiausius, svarbiau­ sius dalykus. Todėl pokalbis su juo būdavo kupinas tokio gaivumo ir ramybės, kurių niekuomet nejausi bendraudamas su bendraam­ žiu.

To priežastys buvo dvi. Pirma, kiekvienas, net ir menkiausias sutarimas, kurį jiems pavykdavo pasiekti per kartų prarają, buvo kur kas reikšmingesnis nei tos pačios kartos partnerių sutarimas. Be to, jaunesnysis patiria tai, kas senajam žmogui mirus išnyksta ligi to laiko, kai jis pats pasensta: pokalbį, kuriam svetimas koks nors išskaičiavimas ar kitas pašalinis sumetimas, nes abu pokal­ bio dalyviai nieko nebesitiki vienas iš kito, nejaučia kito jausmo, išskyrus tą retenybę: palankumą be priemaišų.

Sapnas O. Kambarys, ku­ riame atsidūriau, buvo išmuštas tamsiu medžiu ir atrodė praban­ gus. Tai dar nieko ypatinga, pasakė mano palydovai. Makedonų dating website tikrųjų susi­ žavėti turėčiau vaizdu iš viršutinio aukšto.

Pamaniau, kad tai bus vaizdas į netolimą atvirą jūrą, ir ėmiau kopti laiptais į viršų. Užlipęs priėjau prie lango ir pažvelgiau žemyn. Prieš akis atsivėrė tasai šil­ tas, medžiu išmuštas ir jaukus kambarys, iš kurio ką tik buvau išėjęs.

Pasakojimas ir išgydymas Vaikas serga. Motina guldo jį į lovą ir greitasis pažintys sur paris ce soir šalia. O tada prade­ da jam sekti istorijas. Kaip tą reikėtų suprasti? Kai N. Tačiau tos išraiškos neįmanoma aprašyti Jos judėjo taip, tarsi sektų kažkokią istoriją". Gydymą pasakojimu aptinkame jau Merseburgo1užkeikimuose.

Juose ne tik kartojama Odino formulė; jie atskleidžia aplinkybes, privertusias Dievą pirmą kartą griebtis užkeikimo. Taip pat žinoma, kad ligonio išsipasakojimas apžiū­ rinčiam gydytojui gali tapti sveikimo pradžia. Iškyla klausimas, ar ne pasakojimas yra geriausias kai kurių terapijos metodų klima­ tas, palankiausia jų aplinka. Ir ar kiekviena liga nebūtų pagydo­ ma, jei tik ji pakankamai gerai - ligi pat ištakų - susilietų su pasa­ kojimo srove?

Kai pagalvoji, kokia aukšta yra skausmo užtvanka, stabdanti pasakojimo tėkmę, aiškiai suvoki, jog kai nuotėkis pa­ kankamai didelis, ji pralaužiama, ir visa, ką srovė sutinka savo kelyje, nunešama į laimingos užmaršties jūrą. Glostymas nurodo šio srauto vagą. Berlynas; aš sėdėjau karietoje, itin dviprasmiškoje merginų kom­ panijoje.

Staiga apsiniaukė dangus. Mes atsi­ dūrėme miesto pariby, prie stoties; už jos driekėsi bėgiai. Čia vy­ ko teismo posėdis; kaltintojai ir kaltinamieji sėdėjo gatvių san­ kryžoje vienas priešais kitą tiesiai ant asfalto. Didžiulis išblukęs mėnuo, kybantis dangaus pakraštyje, man pasirodė esąs teisin­ gumo simbolis. Paskui su nedidele ekspedicija atsidūriau ant pre­ kių stotyse įprastos aš buvau ir likau prie stoties ribos važiuo­ jančios platformos.

pažintys rüger vieno šešių

Ši sustojo priešais siaurą lataką, tekantį tarp dviejų išgaubtų porcelianinių plokščių krūvų. Tačiau jos ne sto­ vėjo ant žemės, o plaukė ir tarsi plūdurai pynėsi po kojomis. Ne­ su tikras, ar tos kitos, anoj pusėj esančios, tikrai buvo greitasis pažintys sur paris ce soir porcelia­ no; manyčiau, iš stiklo.

Šiaip ar taip, jos buvo apkrautos gėlėmis, kyšančiomis iš apvalių spalvotų indų tarytum svogūnai, ir vėlei kaip plūdurai švelniai susidurdavo vandenyje viena su kita. Vie­ ną akimirksnį įžengiau į priešais esantį gėlyną. Kartu girdėjau mažiuko mūsų palydovo aiškinimus. Šviesa krito ant gėlių. Achero- nas, galima buvo pamanyti; tačiau sapne tokia asociacija neiški­ lo.

Buvo paaiškinta, kurioje vietoje ant pirmųjų plytelių grįžda­ mas turiu statyti koją. Porcelianas ten buvo baltas ir rifliuotas. Kalbėdamiesi mes grįžome iš prekių stoties gilumos. Atkreipiau dėmesį į keistus po kojomis esančius koklių piešinius, pagalvo­ jau, ar tik jie netiktų filmui. Tačiau kiti nesutiko apie tokius pro­ jektus kalbėti viešai. Žingsniuodami keliu toliau sutikome ap­ driskusį berniuką. Visi leido jam ramiai praeiti, tik aš karštligiškai išrausiau visas kišenes, norėdamas surasti penkinę.

Kai ėjo pro mane - jis nesustojo nė prie vieno, - įkišau jam truputį mažesnės vertės monetą ir pabudau. Nepadoriai el­ gėsi žmonės tame Frydrichshagene3. Šiuolaikinis skaitytojas klausia savęs, ar Hauptmannas tik nepriklauso spartiečių padermei - taip smarkiai jis išsiskiria drausmingumu. Koks šiurkštus jaunikaitis yra tasai Johanesas Fokeratas5, Hauptmanno vaizduojamas su neslepiama simpati­ ja! Atrodo, kad neišsiauklėjimas ir nediskretiškumas yra jo dra­ matiško herojiškumo sąlygos.

Tačiau iš tikrųjų to prielaida yra ne kas kita, kaip liga. To­ kių pusiau sugedusių bohemininkų kaip Browne'as ir pastorius Scholcas laisvės ilgesys reiškiamas stipriausiai.

Antra vertus, at­ rodo, kad ligotus juos padarė kaip tik intensyvus domėjimasis menu ar socialiniais klausimais. Kitaip tariant: liga čia yra socia­ linė emblema, panaši į beprotybę antikos laikais.

Ligoniai itin gerai jaučia visuomenės būklę.

Susanna Kubelka - Ofelija Mokosi Plaukti 2003 LT PDF

Ligonių nesitvardymas virsta ne- A m ž ia u s lig a pranc. O nervai - tai inspiruo­ tos gijos, tarsi anos augalinės linijos, kurios amžių sandūroje gos­ liais susiaurėjimais, ilgesingais užsiraitymais vijosi ant baldų ir fasadų.

Bohemininką jugendo stilius mieliausiai vaizdavo Daf- nės pavidalu, kuri, atsivejama tikrovės, virsta atvirų, drebančių nuo nūdienos oro nervų mazgeliu.

Riestainisplunksnapauzėskundaspaikiojirnas Panašūs žodžiai be jokių sąsajų yra išeities taškai žaidimui, kuris dar bydermajerio6laikais buvo labai mėgstamas. Kiekvieno žaidė­ jo užduotis buvo surasti prasminį jų ryšį, nekeičiant eilės tvarkos. Juo trumpesnis paaiškinimas, juo mažiau jame jungiamųjų ele­ mentų, tuo jis vertingesnis.

Šis žaidimas ypač skatina vaikų išra­ dingumą. Juk jiems žodžiai dar yra lyg olos, kurias jie žino jungia keisčiausios landos. O dabar pagalvokime apie atvirkščią varian­ tą: jeigu į konkretų sakinį žiūrėtume tarsi į sukonstruotą pagal žaidimo taisykles. Vienu akimoju mums atsiskleistų greitasis pažintys sur paris ce soir, jau­ dinamas jo veidas. Toks požiūris iš dalies slypi kiekviename skai­ tymo akte. Ne tik paprasti žmonės taip skaito romanus - tai yra tik dėlei vardų ir formulių, išnyrančių iš teksto, - bet ir išsilavinęs žmogus skaitydamas tyko pasakymų ir žodžių, o prasmė esti vien fonas, ant kurio šie lyg reljefinės figūros meta šešėlius.

Pavasarį jis pradeda vežti paštą Tulūza - Kasablanka, paskui Kasablanka - Dakaras. Spalio 19 d. Saint-Exupery grįžo į Prancūziją, kur įstojo į aukštesnius aviacijos kursus karinis jūrų laivynas Breste. Saint-Exupéry buvo įteiktas Garbės legiono riteriu už indėlį plėtojant civilinę aviaciją.

Birželio mėnesį jis asmeniškai dalyvavo ieškant savo draugo, lakūno Guillaume'o, patyrusio avariją skrendant virš Andų. Pilotas ir korespondentas m. Saint-Exupery grįžo į Prancūziją ir gavo trijų mėnesių atostogų. Balandžio mėnesį jis vedė Consuelo Sunxiną m. Balandžio 16 d. Gegužės 28 d. Kovo 13 d. Spalio mėn.

Jis vėl atostogauja ir persikelia į Paryžių. Vasario mėn. Hidroplanas apsivertė ir jis vos spėjo išlipti iš skęstančio automobilio kabinos. Gegužės 1 d. Jis dalyvavo susitikime, kuriame buvo pakviestas ir M. Bulgakovas, kuris buvo įrašytas E. Bulgakovo dienoraštyje. Jos įrašas balandžio 30 d. Boolenas pasakė, kad atsiųs mums automobilį. Taigi, Amerikos dienos!

Wiley turėjo 30 žmonių, tarp jų Turkijos ambasadorius, ką tik į Sąjungą atvykęs prancūzų rašytojas ir, žinoma, Steigeris.

Walter Benjamin - Nusvitimai 2005 LT

Taip pat buvo visi mūsų pažįstami - Amerikos Ikano ambasadoriaus -ų sekretoriai. Iš vietos - šampanas, viskis, konjakas. Tada - vakarienė a la fourchette, dešrelės su pupelėmis, spageti makaronai ir kompotas. Vaisiai ". Netrukus Saint-Exupery tapo savo lėktuvo C. Jis bandė pasiekti skrydžio Paryžius — Saigonas rekordą, tačiau patyrė avariją Libijos dykumoje, vėl vos išvengdamas mirties.

Sausio 1 -ąją jį ir mechaniką Greitasis pažintys sur paris ce soir, numirusius nuo troškulio, išgelbėjo beduinai. Vasario 15 dieną jis pradeda skrydį Niujorkas - Tierra del Fuego, tačiau Gvatemaloje patiria rimtą avariją, po kurios ilgam atgauna sveikatą, pirmiausia Niujorke, o paskui Prancūzijoje. Karas m. Rugsėjo 4 d. Tai buvo jo atsakas į draugų įtikinėjimą atsisakyti rizikingos karo lakūno karjeros. Daugelis bandė įtikinti Saint-Exupery, kad jis kaip rašytojas ir žurnalistas atneš šaliai daug daugiau naudos, kad lakūnai gali būti apmokyti tūkstančiais ir jis neturėtų rizikuoti savo gyvybe.

Tačiau Saint-Exupery paskyrė kovinį padalinį. Viename savo laiškų m. Viskas, ką myliu, yra pavojuje. Provanse, kai dega miškas, visi, kuriems rūpi, griebia kibirus ir kastuvus. Noriu kovoti, tai daryti verčia meilė ir mano vidinė religija. Birželio mėn. Jis gyveno Niujorke, kur, be kita ko, rašė daugiausiai garsi knyga Mažasis princaspubl. Kitas žmogus už manęs yra šešeriais metais jaunesnis už mane.

Bet, žinoma, dabartinis mano gyvenimas - pusryčiai šeštą ryto, valgomasis, palapinė ar kalkėmis išbalinta patalpa, skrydžiai dešimties tūkstančių metrų aukštyje žmogui uždraustame pasaulyje - man labiau patinka nepakeliamas alžyrietis tuščiosios eigos Pasirinkau darbą maksimaliam nusidėvėjimui ir, kai reikia, visada suspaudžiu save iki galo, nebesitraukiu.

Linkiu, kad šis baisus karas pasibaigtų, kol aš neištirpstu kaip žvakė deguonies sraute. Liepos 9—10 d. Saint-Exupery žvalgybiniu skrydžiu išskrido iš Borgo aerodromo Korsikos saloje ir negrįžo. Mirties aplinkybės Ilgą laiką nieko nebuvo žinoma greitasis pažintys sur paris ce soir jo mirtį, ir buvo manoma, kad jis sudužo Alpėse. Ir tik metais jūroje netoli Marselio žvejys atrado apyrankę.

Tai buvo leidėjo, išleidusio Saint-Exupery knygas, adresas. Lėktuvo liekanos buvo išbarstytos kilometro ilgio ir metrų pločio juostoje. Beveik iš karto Prancūzijos vyriausybė uždraudė visas kratas šioje srityje. Leidimas buvo gautas tik m. Specialistai iškėlė orlaivio fragmentus. Vienas iš jų pasirodė kabinos dalis, buvo išsaugotas orlaivio serijos numeris: L. Remiantis Amerikos kariuomenės archyvais, mokslininkai palygino visus per šį laikotarpį dingusių orlaivių numerius.

Šioje srityje numuštus orlaivius, o pačiose nuolaužose nėra akivaizdžių apšaudymų pėdsakų. Piloto palaikai nebuvo rasti. Prie daugelio katastrofos versijų, įskaitant techninio gedimo ir piloto savižudybės versijas rašytojas kentėjo nuo depresijosbuvo pridėtos Saint-Ex turėčiau pradėti pažinčių teisę po suskaidymo versijos.

Remiantis m. Lėktuvas dideliu greičiu ir beveik vertikaliai įplaukė į vandenį.

Susidūrimo su vandeniu metu įvyko sprogimas. Lėktuvas buvo visiškai sunaikintas. Jo fragmentai yra išsibarstę po didžiuliu plotu po vandeniu.

Remiantis Ripperto pareiškimais, jis prisipažino išvalyęs Saint-Exupery vardą nuo kaltinimų dezertyravimu ar savižudybe, nes jau tada jis buvo didelis Saint-Ex kūrybos gerbėjas greitasis pažintys sur paris ce soir niekada jo nešaudys, tačiau nežinojo, kas buvo lėktuvo vairas.

Dabar lėktuvo nuolaužos yra Le Bourget aviacijos ir astronautikos muziejuje. Kariniai apdovanojimai metais buvo apdovanotas Prancūzijos Respublikos kariniu kryžiumi. Antoine'as de Saint-Exupery yra garsus prancūzų rašytojas, poetas ir eseistas, profesionalus pilotas. Saint-Exupéry turėjo daug skirtingų įdomių įvykiųnes dauguma jis visą savo gyvenimą paskyrė aviacijai.

Taigi prieš tave trumpa Antuano de Sent Egziuperi biografija. Jis užaugo protingoje šeimoje, kilęs iš kilmingos šeimos. Be Antuano, Exupery šeimoje gimė dar keturi vaikai. Kai Antuanui buvo vos 4 metai, jo tėvas mirė, dėl to šeimos finansinė padėtis labai pablogėjo. Dėl to motina ir vaikai buvo priversti gyventi pas savo tetą, kurios namas buvo Bellecour aikštėje. Vaikystė ir jaunystė Pirmuosius Exupery biografijos metus lydėjo įvairių sunkumų Motina negalėjo sau leisti nusipirkti sūnui žaislų ar brangių daiktų.

Saint-Exupery jaunystėje Nepaisant to, jai pavyko įskiepyti sūnui meilę skaityti ir. Antuanas netrukus buvo išsiųstas į krikščionių mokyklą. Po to jis tęsė studijas jėzuitų kolegijoje Sainte-Croix. Kai Exupery buvo 14 metų, jis buvo paskirtas į Šveicarijoje esantį katalikų pensioną.

Gavęs diplomą jis norėjo stoti į jūrų licėjų, tačiau negalėjo išlaikyti egzaminų. Per šį savo biografijos laikotarpį mirė Antoine'o Exupery mylimasis brolis Francois, su kuriuo jis palaikė labai patikimus santykius. Brolio mirtis būsimam rašytojui buvo tikras šokas, nuo kurio jis ilgai negalėjo atsigauti.

Pilotas Exupery Antoine'as de Saint-Exupery svajojo tapti pilotu nuo vaikystės. Kai jam buvo 12 metų, jis pirmą kartą pasirodė danguje. Lėktuvu skrido garsus pilotas Gabrielis Vrublevskis, kuris buvo labai nusiteikęs berniukui ir nusprendė jį paimti į skrydį. Po to Antuanas tiesiogine prasme pradėjo svajoti apie aviaciją. Jis buvo pašauktas į tarnybą, o po to lankė akrobatinio skraidymo kursus.

Netrukus jis buvo paskirtas į aviacijos pulką Strasbūre. Iš pradžių jis skraidė civiliniais lėktuvais, ir tik laikui bėgant jam buvo patikėta valdyti karines transporto priemones. Antoine'as de Saint-Exupery netrukus pakilo į antrojo leitenanto laipsnį. Komisija nustatė, kad pilotas netinkamas tolesnei tarnybai, todėl jis buvo priverstas palikti aviaciją. Po to Exupery išvyko į Paryžių. Įdomu tai, kad būtent šiuo jo biografijos laikotarpiu jis susidomėjo raštu. Tačiau iš pradžių jis turėjo pragyventi įvairiais būdais.

Rašytojas užsiėmė automobilių pardavimu, dirbo plytelių gamykloje, taip greitasis pažintys sur paris ce soir prekiavo knygomis. Vėliau jis tapo pašto lėktuvo pilotu. Po poros metų bendrovė bankrutavo, todėl jis pradėjo dirbti bandomuoju pilotu, taip pat dirbo pašto aviakompanijoje.

Exupery biografijoje buvo daug atvejų, kai jo gyvenimas pakibo ant mirties. Vieno iš bandymų metu jo lėktuvas nukrito ir nukrito į vandenį.

Rašytojas išgyveno tik operatyvinio narų darbo dėka. Po to jis patyrė lėktuvo katastrofą dykumoje ir nemirė tik dėl laimingo atsitiktinumo. Mirdamas troškulį, rašytoją pastebėjo beduinai, išgelbėję jo gyvybę. Exupery biografijoje įvyko nauja nelaimė: jis skrido iš Niujorko į Tierra del Fuego, bet nukrito Gvatemaloje. Tuo pačiu metu jis stebuklingai išgyveno, nors kelias teniso rungtynės priėmimo buvo komoje.

Šį kartą jis vėl patyrė rimtą galvos traumą. Antrojo pasaulinio karo metu Antoine'as de Saint-Exupery dirbo karo žurnalistu, taip pat dalyvavo oro mūšiuose su Hitlerio lakūnais.

Tuo metu rašytojui buvo tik 14 metų. Exupery pavyko susipažinti su įvairiais šiuolaikiniais rašytojais. Įdomus faktas yra tai, kad daugelis jų įvertino pradedančiojo rašytojo talentą ir netgi pradėjo jam padėti skelbti jo kūrinius. Savo istorijose Saint-Exupery ypatingą dėmesį skyrė oro temai. Kadangi per savo biografiją jam ne kartą teko liudyti įvairias aviacijos situacijas, jis galėjo jas apibūdinti dažais.

Taigi jis sugebėjo prikaustyti skaitytojus prie savo kūrinių, pripildytų gilios prasmės, Įdomūs faktai ir filosofinius apmąstymus. Jame jis su skaitytojais pasidalino Antrojo pasaulinio karo baisybėmis, su kuriomis teko susidurti asmeniškai. Įdomus faktas yra tas Šis darbas buvo uždrausta rašytojo tėvynėje, o Amerikoje įgijo didžiulį populiarumą.

Įdomu tai, kad knygoje buvo daug autoriaus asmeniškai nupieštų iliustracijų. Asmeninis gyvenimas Kai Antoine'ui de Saint-Exupery sukako 18 metų, jis įsimylėjo Louise Villemorn, kilusią iš turtingos šeimos. Tačiau, kad ir kaip jaunuolis bandė laimėti merginą, jis kiekvieną kartą sulaukdavo jos atsisakymo. Net kai ateityje jis taps sėkmingu rašytoju, jam niekada nepavyks užkariauti Luizės širdies.

Jie nusprendė susituokti, su savo artimaisiais sužaidę nuostabias vestuves. Ji dažnai vyrui rengdavo skandalus ir scenas. Tačiau, nepaisant to, Antoine'as Exupery'is dievino savo žmoną ir ištvėrė jos sunkų charakterį. Mirtis Saint-Exupery mirtis vis dar domina jo biografus ir gerbėjus. Antrojo pasaulinio karo įkarštyje rašytojas savanoriu išėjo į frontą kaip karo lakūnas. Dėl savo ryšių jis atsidūrė žvalgybos būryje.

pažintys niekada nedirba už mane

Antuanas išvyko į kitą misiją, bet negrįžo. Šiuo atžvilgiu jis pateko į dingusių asmenų sąrašus. Po to grupė ekspertų nustatė, kad Saint-Exupéry žuvo per mūšį su vokiečių pilotu. Įdomus faktas yra tas, kad vėliau vokiečių lakūnas viešai prisipažino, kad būtent jis numušė karinį lėktuvą, kuriame buvo Exupery. Tačiau tai, ką mums pavyko rasti, galite pamatyti žemiau.

funktioniert laisvalaikio praleidimas

Jo tėvas-grafas mirė, kai Antuanui buvo 4 metai, o jo motina rūpinosi berniuku. Antoine'as mokėsi Mans, Saint-Croix jėzuitų kolegijoje, tada mokėsi katalikiškos internatinės mokyklos, įsikūrusios Fribūre, Šveicarijoje, baigė nemokamą Dailės akademijos katedros studentą. Daug tolesnę jo biografiją nulėmė m. Antuanas atsidūrė Strasbūre dislokuotame 2 -ajame naikintuvų pulke. Iš pradžių jis dirbo remonto dirbtuvėse, paskui, baigęs pilotų kursus, sėkmingai išlaikė civilinio lakūno egzaminą.

Vėliau Maroke jis tapo karo lakūnu. Tačiau šis užsiėmimas jam didelės sėkmės neatnešė, todėl teko ieškoti kitų pajamų šaltinių, visų pirma - dirbti pardavėju. Jis dirbo oro uosto vadovu šiose vietose. Nuo metų jis buvo oro linijų bendrovės Buenos Airės skyriaus vadovas. Už indėlį plėtojant civilinę aviaciją m. Jis buvo apdovanotas Garbės legiono ordinu. Grįžo į Europą, kur vėl dirbo pašto aviakompanijoje. Nuo ųjų vidurio.

La historia del gran amor

Saint-Exupery užsiima žurnalistiniu darbu. Taigi jo vizitas SSRS m. Lėmė 5 rašinius, iš kurių vienas bandė atskleisti Stalino politikos esmę. Būdamas karo korespondentu, m. Bendradarbiavo su laikraščiu, būdamas Ispanijoje pilietinio karo metu. Tais pačiais metais jis gavo karinį apdovanojimą - Prancūzijos Respublikos karinį kryžių. Nuo pat pirmųjų Antrojo pasaulinio karo dienų Saint-Exupery įsitraukė į kovą su naciais ir kaip publicistas, ir kaip karo lakūnas.

Vokiečiams okupavus Prancūziją, jis pirmiausia persikėlė į neokupuotą šalies dalį, o paskui emigravo į JAV. Jis atsidūrė Šiaurės Afrikoje, kur tarnavo kaip karo lakūnas. Būtent ten buvo parašyta, pripažinta pasaka, garsinanti rašytoją aukščiausias pasiekimas jo literatūrinė kūryba- "Mažasis princas".

Antoine'o de Saint-Exupery mirties detalės ilgą laiką nebuvo žinomos. Vėliau, m. Biografija iš Vikipedijos Vaikystė, paauglystė, jaunystė Antoine'o de Saint -Exupéry gimtinė - 8 -asis skaičius jo gatvėje Antoine'as de Saint-Exupery gimė 8 metų Prancūzijos Liono mieste rue Peyrat fr.

Bois de Foncolomb. Ankstyvąją vaikystę Exupery praleido bute, esančiame Rue Peyrat gatvėje Lione, tačiau m. Kurmis Var departamente su Marie tėvais. Tai tęsėsi iki m. Rue du Clos-Margot.