Pereiti prie turinio

Kaip minėta, monografijos dalyse ir jų santykinai savarankiškuose skyriuose pristatomuose tyrimuose nagrinėjama bendroji monografijos problema. Gandai, neigiami vaizdiniai ir baimė gali stipriai paveikti turizmo vartotojų paklausą bei pačią turizmo pramonę. The earlier ones are empire-building Baumol, ; Mueller, , monopoly power Roll, , management entrenchment Shleifer and Vishny, Lukšienės 11 apibūdintus ugdymo paradigmoje ryškėjančius ug- dymo srautus — pragmatinį-technologinį ir humanistinį-kultūrinį. Tyrėjos remiasi Nacionalinės mokyklų vertini- mo agentūros atliekamais pamokų vertinimais pagal nustatytus pamokos kokybės kriterijus, kurie nedviprasmiškai orientuoti į ugdymo paradigmų kaitos sąlygotus didaktinės mokytojo veiklos požymius pamokoje. Respondentų saugumo suvokimas po įvykdyto teroro akto.

Kultūrinio turizmo industrija siejama su tokiomis pramogomis, kaip muziejai, galerijos, architektūra, festivaliais, taip pat su maistu, mada, kalba ir religija. Kultūrinis turizmas dabartinėje aplinkoje dinamiškas ir nuolat kintantis bei atsinaujinantis procesas, tai politinių, ekonominių, sociokultūrinių, kultūrinių, meninių procesų atspindys.

Apibendrinant visus apibrėžimus, galima teigti, jog nors kultūrinis turizmas mokslinėje literatūroje suvokiamas skirtingai, pačią šios turizmo rūšies esmę nusako autentiškų arba išskirtinių, originalių kultūrinių ar edukacinių greitasis pažintys mandeville la istorijos, menų bei mokslo prizmėje paieškos kelionės metu, sąveikaujant su tam tikra bendruomene per jų gyvenimo būdą, kulinarinį paveldą bei propaguojamas tradicijas.

Esama kultūrinio turizmo situacija Lietuvoje Lietuva, garsėjanti savo istorine praeitimi, gausiu kultūriniu paveldu ir įspūdinga gamta, pasižymi visomis reikiamomis savybėmis kultūrinio turizmo plėtojimui. Pasak Šciglienės kultūrinis 8 9 turizmas tai prioritetinė kryptis Lietuvoje ir jo plėtotė kultūrinių produktų, kultūros paveldo objektų, miestų, architektūros paveldo, šalies istorijos požiūriu potencialiai įdomi tiek vietos, tiek užsienio turistui.

Didėjantį atvykstančių turistų, besidominčių Lietuvos greitasis pažintys mandeville la, srautą iliustruoja Valstybinio turizmo departamento statistika, kurios duomenimis, nuo iki m.

Svarbu paminėti tai, jog valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos skaičiavimais, metais iš atvykstamojo turizmo vienadienių lankytojų ir turistų Lietuvos Respublika gavo iš viso 1,18 mlrd. Visi šie skaičiai patvirtina tai, jog didėja užsienio turistų susidomėjimas Lietuva. Atvykstančių turistų išlaidos kultūrinėms paslaugoms mln.

Sudaryta autorių, remiantis Valstybinio turizmo departamento duomenimis 1 pav. Ryškus šuolis metais gali būti aiškinamas tuo, jog šiais metais Lietuvoje buvo surengtas Europos krepšinio čempionatas angl. EuroBasketpritraukęs didelį užsienio turistų srautą, kurie ne tik stebėjo krepšinio varžybas, bet ir naudodamiesi proga siekė susipažinti su Lietuva bei jos kultūra.

Naujausiais statistiniais duomenimis išlaidos kultūrinėms paslaugoms yra trečioje vietoje po išlaidų maitinimo bei apgyvendinimo paslaugoms ir metais tai buvo 34,3 milijonai eurų. Tyrimo rezultatai Siekiant gauti kokybinį požiūrį į tiriamą kultūrinio turizmo reiškinį buvo pasirinktas pusiau struktūrizuotas giluminis interviu. Tiriamieji buvo 5 Lietuvoje dirbantys ekspertai, turintys ne mažesnę nei 9 10 5 metų patirtį kultūrinio turizmo sektoriuje. Tyrimo metu sukurtais klausimais atsižvelgus į jų turinį buvo siekiama atskleisti ekspertų nuomonę bei požiūrį šiomis pagrindinėmis temomis: 1.

Esama kultūrinio turizmo situacija Lietuvoje 2. Kultūrinio turizmo plėtros svarba skatinant atvykstamąjį Lietuvos turizmą Žemiau esančioje lentelėje pateiktas ekspertų požiūris į esamą kultūrinio turizmo situaciją Lietuvoje žr.

Kate 1 lentelė. Informantas nr. Pakruojo regionas tai vis labiau žinomas objektas, vienas iš būsimų labai svarbių ne tik kultūrinio, bet ir viso Lietuvos turizmo objektų. Tokiu būdu, daugelis puikių renginių tampa netinkami užsienio svečiams Informantas nr. Mūsų versle, mes dar neprasidėjus naujiems metams, iš anksto esame sudarę visas programas, nustatę kainas bei pasirašę sutartis su partneriais, kurie išplatina katalogus su kainomis milijoniniu tiražu.

pažinčių svetainė chile

Kas lieka kaltas ir atsako už tai? Visos šios organizacijos turėtų dirbti išvien, siekti bendro tikslo, skatinant atvykstamąjį turizmą, tačiau šiuo metu yra atvirkščiai. Kultūrinis paveldas Lietuvoje tai pats pirmiausias faktorius, pritraukiantis užsienio turistus. Didžiausios problemos su kuriomis susiduriama kuriant kultūrinio turizmo produktą žr.

Informantų atsakymai atskleidė pagrindines kintančias tendencijas susijusias su kultūrinio turizmo organizavimu Lietuvoje žr. Buvo pastebėta, kad pastaruoju metu kuriant turizmo produktus 11 12 atsiranda kultūrinio turizmo ryšys su kitomis turizmo rūšimis, pavyzdžiui, medicininiu ar religiniu turizmu.

Taip pat, ekspertų teigimu, vis dažniau panaudojamos šiuolaikinės technologijos kuriant turizmo produktą bei didėja renginių organizatorių sąmoningumas.

Visos šios kintančios tendencijos yra palankios tolimesniam kultūrinio turizmo plėtojimui Lietuvoje. Taip pat informantai paminėjo, jog sparčiai didėja vietinių turistų skaičius, o tai yra gera greitasis pažintys mandeville la, pranešanti apie didėjantį Lietuvos piliečių sąmoningumą. Todėl, remiantis visų ekspertų nuomone, bendra kultūrinio turizmo situacija Lietuvoje yra ženkliai gerėjanti. Ekspertai stipriai išreiškė teigiamas pozicijas kultūrinio turizmo atžvilgiu žr.

Todėl pagrindinis objektas, traukiantis atvykstančius turistus tai mūsų šalies kultūrinis paveldas. Taip pat ekspertai pabrėžė kultūrinio paveldo pagrindinės kultūrinio turizmo ypatybės - funkciją bei vaidmenį, teigdami, jog materialus mūsų šalies kultūrinis paveldas tai esminis turistų traukos objektas žr.

Išvados 1. Kultūrinio turizmo sampratą mokslininkai apibrėžia skirtingai. Dažniausiai naudojamas apibrėžimas teigia, jog kultūrinis turizmas tai kelionė, siekiant pažinti kultūrinę aplinką, įskaitant kraštovaizdžius, vaizduojamąjį ir scenos menus, išskirti vietinį gyvenimo būdą, vertybes, tradicijas, įvykius bei kitus kūrybinių ir kultūrinių pokyčių procesus.

Lietuva pasižymi išlikusiu gausiu kultūriniu bei istoriniu paveldu. Statistiniai duomenys parodo, jog didėja atvykstančių turistų, susidomėjusių Lietuvos kultūra srautai. Auga atvykstančių užsienio turistų išlaidos kultūrinėms paslaugoms Lietuvoje, todėl kultūrinis turizmas Lietuvoje prisideda prie pridėtinės vertės laukas pažintys rebecca. Kultūrinio turizmo plėtojimas yra svarbus, naudingas ir reikšmingas skatinant Lietuvos atvykstamąjį turizmą bei gerinant bendrą Lietuvos turizmo būklę.

Kultūrinis turizmo vaidmuo skatinant Lietuvos atvykstamąjį turizmą yra vienareikšmiškai esminis. Kultūrinis greitasis pažintys mandeville la yra pats svarbiausias faktorius pritraukiantis užsienio turistus atvykti į Lietuvą. Kultūrinio turizmo plėtros svarba yra akivaizdi tiek didinant atvykstamojo turizmo srautus, tiek kuriant gerbūvį šalies viduje per teikiamą socialinę, ekonominę bei šalies populiarinimo naudą.

Literatūros sąrašas 1. Brida, J. The economic impacts of cultural tourism.

online pažintys programinė atsiliepimai

Kultūrinis turizmas kaip kultūrų suartėjimo veiksnys: kuo ispanai domisi Lietuvoje? Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 3 19p Hall, M. Cultural and heritage tourism: The new greitasis pažintys mandeville la tour. Jovicic, D. Cultural tourism in the context of relations between mass and alternative tourism.

Current Issues in Tourism, 19 6p Lietuvos Respublikos vyriausybė. Lietuvos turizmo plėtros metų programa. Prieiga per internetą: 7. McKercher, B. Cultural tourism: The partnership between tourism and cultural heritage management. Repšienė, R. Šiuolaikinės Lietuvos kultūros vizijos: tarp politikos, medijų ir realybės. Medijos, politika, vaizduotė, p Silberberg, T.

Cultural tourism and business opportunities for museums and heritage sites. Tourism management, 16 5p Ščiglienė, V. Kultūrinio turizmo sritys ir jų ypatumai: Kūrybingos veiklos modeliai. Atvykstamasis turizmas m.

MOKSLAS IR PRAKTIKA: aktualijos ir perspektyvos

Lietuvos statistikos departamento užsakomojo tyrimo ataskaita. Vilnius: Lietuvos statistikos departamentas. Tighe, A. Research on cultural tourism in the United States. Tourism: building credibility for a credible industry. Baltijos šalių Kultūrinio turizmo politikos dokumentas. Zedkova, A. Cultural Destinations as one of the most important generators of tourism. Straipsnyje nagrinėjama išvykstamojo turizmo vartotojo elgsenos pokytis terorizmo atveju.

Pateikiami vartotojo elgsenos modeliai, išvykstamojo turizmo vartotojo elgsenos modelis bei apžvelgiama terorizmo ir teroro aktų reiškinių samprata, paaiškinti terorizmo ir teroro aktų ypatumai turizmo kontekste.

Tam naudojamos mokslinės literatūros analizės metodas. Raktiniai žodžiai: išvykstamasis turizmas, vartotojo elgsena, teroro atvejai Įvadas Temos naujumas ir aktualumas. Terorizmas viena didžiausia šių dienų grėsmių bei didelis ateities iššūkis greitasis pažintys mandeville la tarptautinei bendruomenei. Teroro aktai kuria privalumai pažintys vėliau gyvenime tarp socialinių, tautinių grupių, sugriauna materialines ir dvasines vertybes, taip kelia baimės ir nesaugumo jausmą visuomenėje.

Tai nėra tik vienos šalies problema, tai pasireiškia globaliu mastu. Nors pats reiškinys yra įtrauktas į Greitasis pažintys mandeville la organizacijų teisės aktus, deklaracijas, vystomas moksliniame lygmenyje, bet iki šiol nėra atrastas veiksmingas metodas, galintis išspręsti valstybės viduje vyraujančius teroristinius išpuolius Lutz ir Lutz, Taigi, nors terorizmo istorija mini jau ne pirmąjį šimtmetį, pastaraisiais dešimtmečiais - tai 14 15 vienas iš labiausiai nenuspėjamų reiškinių pasaulyje, su kuriuo neišvengiamai susiduria žmonija ir tampa kruvinų įvykių liudininke Levčenkovas, Valstybės, kuriose teroristiniai išpuoliai klesti jau ilgą laiko tarpą, neišvengiamai nukenčia daugialype prasme.

Terorizmas grėsmė valstybių ekonomikai, taip pat turinti didelės įtakos turizmui, turistų srautams šalyje. Dėl šios priežasties ypač neigiamai paveikia šalis, kurios yra stipriai priklausomos nuo turizmo, pvz. Politinė sumaištis ar nesaugumo jausmas įbaugina ir potencialius turistus, lemia išvykstamojo turizmo paklausą. Baimė dėl atsitiktinio teroristinio smurto nėra nauja, tačiau tik XX amžiuje mokslininkų dėmesys į tarptautinį terorizmą tapo dideliu susirūpinimą keliančiu objektu, kuris vienaip ar kitaip paveikia turizmo industriją Baker, Šiomis dienomis pasaulį krečia dažnėjantys teroro aktai, žiniasklaida kalba apie šalių politinį nestabilumą ir riziką turistams.

Rizikos komponentas turisto vartotojo sprendimo priėmime kol kas šiuolaikiniuose tyrimuose gauna mažai dėmesio. Terorizmo ir turizmo pavojingo santykio tema kuo toliau, tuo labiau atkreipia visuomenės dėmesį ir išlieka svarbi, nagrinėjant kaip tai paveikia žmogų, jo elgesio modelį, sprendimo priėmimo procesus, bendrai visuomenę. Taigi, šio darbo objektas išvykstamojo turizmo vartotojo elgsenos pokytis.

Darbo tikslas ištirti išvykstamojo turizmo vartotojo elgsenos pokytį. Darbo uždaviniai: 1.

apskrito pažinčių technika

Atskleisti išvykstamojo turizmo vartotojo elgseną. Paaiškinti terorizmo ir teroro aktų ypatumus turizmo kontekste. Ištirti išvykstamojo turizmo vartotojo elgsenos pokytį, esant teroro aktų rizikai.

Darbo metodai: mokslinės literatūros apžvalga, statistinių duomenų analizė, interviu, anketinė apklausa. Išvykstamojo turizmo vartotojo elgsena Išvykstamasis turizmas - tai privačiai apmokamos poilsinės kelionės į užsienį, kurios nėra susijusios su apsilankymu pas draugus ar giminaičius, iki metų vidurio ši veikla buvo oficialiai ignoruojama Arlt, Remiantis Lietuvos Respublikos turizmo įstatymuišvykstamasis turizmas tai turistų kelionės po užsienio valstybes.

Jis generuoja tam tikrą dalį pinigų turistų gyvenamojoje šalyje, kuomet išvykstantys turistai perka tokius produktus kaip kelionės draudimas, lėktuvo bilietai ir kt. Tačiau daugiausia išvykstamasis turizmas panaudoja finansinius išteklius iš šalies, kurioje gyvenama, ir atiduoda juos šaliai, į kurią keliaujama.

Visgi tai nereiškia, kad šalis neturėtų skatinti išvykstamojo turizmo, kadangi tiek vietinio turizmo segmentas, tiek atvykstamojo ar išvykstamojo turizmo segmentai yra lygiaverčiai svarbūs.

MOKSLAS IR PRAKTIKA: aktualijos ir perspektyvos - PDF Free Download

Išvykstamasis turizmas dažnai vadinamas,prekių ir paslaugų importu, kuris sudaro šalies mokėjimo balanso pasyviąją dalį, o tai padeda kontroliuoti vieną iš keturių 15 16 ekonomikos turizmo funkcijų. Taip pat išvykstamasis turizmas svarbus tuo, jog apima nematerialųjį poveikį, tai yra asmens mokymąsi apie mus supantį pasaulį bei skatinamas pozityvus santykis tarp šalių. Šis turizmo segmentas turi būti aktyviai skatinamas ne tik dėl politinių ar ekonominių priežasčių, bet reikšmingas prisidedant prie šalies visuomenės švietimo.

EŽYS: Naujos pažintys

Turizmas turi tik vieną paslaugų vartotoją turistą. Bet kuris asmuo, keliaujantis savo malonumui, pažintiniais, kultūriniais, rekreaciniais, religiniais, verslo, profilaktinio gydymo ar kitokiais tikslais į bet kurią užsienio šalį, už savo gyvenamosios vietos ribų, apsistojantis bent vienai nakčiai, ne ilgiau kaip vienerius metus, yra turistas, galintis užsiimti bet kuriomis turizmo organizuojamomis veiklomis PTO, Kiekvienas turistas skirstomas į tipus pagal dominuojančias asmens vertybes.

Pavyzdžiui, ekonominės orientacijos turistai, tokie, kurie ypatingai vertina prabangą ir gerai organizuotą veiklą, intelektualinės orientacijos turistai, vertinantys estetiką - tyrinėtojai, taip pat yra turistai, kuriems pagrindiniai motyvai keliauti yra socialinės vertybės žmonės, ryšys, meilė. Kitas turistų tipas - tai politinės orientacijos, kuomet siekiama politinės naudos, šiam turistui keliavimo reikšmingumas įtakojamas asmens statuso. Yra atvejų, kai turisto vertybės persipina, tuomet galima dviejų tipų kombinacija Mejerytė, Fominienė, Tačiau nesvarbu kokiam tipui priskiriamas turistas, jis dažnai greitasis pažintys mandeville la daugeliu vidinių ir išorinių faktorių, kurie atlieka svarbų vaidmenį jo sprendimo priėmimo procese dėl atostogų, pasirenkant turizmo produktą.

Swarbrooke ir Horner pateikia faktorius, veikiančius atostogų sprendimo priėmimo procesą žr. Sveikatos problemos ir reikalingos vakcinos tai šaliai Rinkodaros veikla turizmo pramonei Regiono klimatas Specialūs pasiūlymai iš turizmo organizatorių Asmens požiūris, nuomonė ir suvokimas Dažnai norint geriau suprasti ir patenkinti vartotojų poreikius, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas asmuo priklauso skirtingo amžiaus grupei, turi skirtingas pajamas, išsilavinimą, skonį ir pan.

Išvardinti veiksniai stipriai veikia vartotojo elgseną, jo sprendimo priėmimo ir prekės įsigijimo procesą ir daugeliu atvejų rinkodarininkai šių veiksnių negali kontroliuoti, tačiau privalo į juos atsižvelgti Kotler, et. Anot Kuester ir Sabinevartotojų elgsena - tai mokslas apie asmens, grupės ar organizacijos procesus, kurie panaudojami pasirinkti saugiam produktui, paslaugai, patirčiai, patenkinančius jų poreikius, šie procesai turi poveikį tiek vartotojui, tiek visuomenei.

Pagal Engel-Kollat-Blackwell EKB vartotojo sprendimo priėmimo modelį yra keturi šio proceso etapai: 1 etapas: motyvacija ir poreikio atpažinimas. Tai yra sprendimo priėmimo proceso pradžia, pradedant nuo svarbiausių veiksnių, lemiančių įvairių poreikių apibrėžtumą.

Veiksniai gali būti atskiri tiek socialiniai, tiek kultūriniai. Šiame etape sprendimų priėmėjas, naudojant įvairius informacijos šaltinius pvz. Šiame etape vartotojas apsvarsto visas galimas alternatyvas ir greitasis pažintys mandeville la įvertina pagal kriterijus, atitinkančius sprendimo priėmėjo požiūrį, įsitikinimus ir ketinimus.

Paskutiniame etape vartotojas pasirenka produktą ar paslaugą ir vėliau siunčia grįžtamąjį ryšį apie tai. Sprendimo priėmėjo atsiliepimai gali būti teigiami arba neigiami, dėl prieš tai pasirinkto sprendimo pasitenkinimo ar nepasitenkinimo.

Daugelis mokslinių darbų, tiriančių turistų elgseną, remiasi klasikiniu pirkėjo elgsenos modeliu žr.

Choi, ir kt. Tačiau išnagrinėjus, skirtingų šaltinių autorių pateiktus modelius, abiejų vartotojų elgesio procesas išlieka beveik toks pats, tik turisto vartotojo elgesio modelyje atsiranda vartotojo pasiruošimas kelionei žr. Motyvacija ir poreikis įsigyti kelionei 2. Informacijos rinkimo ir įvertinimo paveikslas 3.

Kelionės sprendimo priėmimas, pasirinkimas alternatyvos 4. Pasiruošimas kelionei ir dalyvavimas joje 1 pav. Engel-Kollat-Blackwell vartotojo sprendimo priėmimo modelis Kelionės rezultatas, jos vertinimas ir grįžtamasis ryšys XXI amžiuje pasaulio turizmas atsidūrė plačiai paplitusio ir išaugusio terorizmo centre.

Tokia beveik natūraliai priimta rizika kasdieniniame gyvenime, vienaip ar kitaip paveikė turisto elgseną ir pačią turizmo industriją. Turizmo sferoje turisto vartotojo charakteristikos priklausomai kinta nuo rizikos suvokimo Taylor, Toohey, Terorizmo pavojus sukuria ne tik individo baimę dėl jo saugumo, bet ir 17 18 neigiamą šalies įvaizdį, kuris gali nulemti negatyvų keliautojo požiūrį į valstybę, o vadovaujantis tokiu požiūriu, galimai keičiasi keliautojo įpročiai, planai ir elgesys.

Šių dienų turistams terorizmo grėsmė, jų kaip vartotojo elgesio modelyje ir sprendimo priėmimo procese, yra stiprus pažinčių svetainė intriguojantis frazė faktorius.

Įvairių lygių rizikos suvokimas ir vidiniai žmogaus veiksniai greitasis pažintys mandeville la nulemti turisto motyvaciją keliauti, jų sąmoningumą pasirenkant kelionės krypčių alternatyvas, nerimo jausmą lyginant saugumą ir terorizmo grėsmę, informacijos paieškos apimtis, alternatyvų vertinimą ir, žinoma, kelionės krypties pasirinkimą.

Terorizmo ir teroro aktų reiškinių samprata Terorizmas - reiškinys, turintis ypatingai didelės įtakos būsimai valstybių struktūrai ir pačios visuomenės gyvenimui. Pats reiškinys gali būti suprantamas įvairiai, t. Šiomis dienomis tiek socialinėje aplinkoje, tiek mokslinėje literatūroje sąvokos terorizmas, teroras ar teroro aktai dažnai painiojamos, klaidingai siejamos. Šie terminai tiksliai neapibrėžti moksliniuose darbuose ir ypatingas dėmesys sąvokų turiniui bei teisingam interpretavimui nėra skiriamas.

Teisės teoretikai ir praktikai susiduria su konceptualizmo problema, kai nėra visuotinai priimtos terorizmo sąvokos. Galima to priežastis, kad atskirų valstybių įstatymuose, tarptautinėje literatūroje bei teisės aktuose sąvokos vartojamos dažnai keičiant viena kitą, pvz. Be abejonės, termino neapibrėžtumas ir sąvokos nevieningas naudojimas tarptautinėje arenoje kelia pavojų ir problemas, nes reiškinio priemonės gali būti naudojamos nepaisant teisėtumo ribų ir problemos bandant atskirti nusikalstamas terorizmo ir teroro veikas.

Tokį tyrėjų pasirinkimą pasiūlo kalbinio ugdymo srities gimtosios kalbos ir literatūros dalyko logika. Autorių požiūriu, kei- čiant gimtosios kalbos ir literatūros ugdymo klasikinę paradigmą laisvojo ugdymo paradigma itin svarbus ir vertybinis susivokimas.

Cibulskaitė monografijos problemą — kaip ugdymo paradigmos kaita sąlygoja didaktikos kaitą — nagrinėja matematikos dalyko didaktikos pagrindinio ugdymo tarpsnyje pavyzdžiu. Iškėlusi tris iš bendrosios problemos kildintinus probleminius klausimus — kaip matematinį ugdymą mokykloje reglamentuojančiose bendrosiose programose išdėstyti reikalavimai buvo įgyvendinami realia- me matematinio ugdymo procese; kaip kito šio proceso charakteristikos interpretacinės pedagogikos nuostatų įgyvendinimo kontekste; kaip ug- dymo paradigmų kaita sąlygoja matematikos didaktikos teorijos plėtotę — analizuoja, kur link pasuko matematikos didaktika kaip didaktikos sub- šaka nuo pirmųjų švietimo reformos užprogramuotų asmens matematinio ugdymo idėjų iki šiol.

Tyrėja kiekvienu iškeltu probleminiu klausimu yra jau anksčiau pati arba su kitais tyrėjais atlikusi tyrimų. Šioje monografi- jos dalyje ji remiasi atliktų nuodugnių tyrimų duomenimis, juos sistemina monografijos problemos kontekste.

Taigi pateikiama metaanalizė, aprė- pianti matematikos vadovėlių naudojimo ir požiūrio į juos, pamokose nau- dojamo ugdymo turinio kokybės klausimų, mokymo si metodų ir jų kai- tos tendencijų, proceso humanizavimo, apskritai matematinio mąstymo ugdymo didaktinės paradigmos virsmo kontekste tyrimus.

Remdamasi metaanalize tyrėja pateikia matematikos mokymo si humanizavimo pa- grindinėje mokykloje teorinį modelį, humanizavimo plėtotės praktinius orientyrus. Taigi matematikos dalyko paradigminio virsmo situacija šioje dalyje tiriama tiek teorine, tiek praktine plotmėmis, išryškinant pagrindi- nės mokyklos matematikos didaktikos plėtotės linkmes.

Žemgulienė nagrinėja didaktikos kaitą, pasitelkdama atvejo analizę, t. Pradinio ugdymo tarpsnyje Lietuvos mokyklose greitasis pažintys mandeville la integruota greitasis pažintys mandeville la pa- saulio pažinimo kursą. Mokslininkė nediskutuoja dėl švietimo sistemoje pradinio ugdymo tarpsniui pasirinkto integruoto kurso, istorijos didak- tiką tyrinėti imasi laikydamasi mokslinio tyrimo principo, kad, norint iš- tirti problemą, mokslas gali išskirti ją iš visumos ir per dalies tyrimą at- skleisti visumos tendencijas.

Tyrime istorijos mokymosi pradinio ugdymo tarpsnyje problemos matomos visos istorijos didaktikos kaitos kontekste. Remdamasi Vakarų šalių istorijos mokymo teorinių prielaidų ir tyrimų, istorijos didaktinės minties diskurso Lietuvoje, pradinių klasių ugdymo turinio analize, mokslininkė kelia istorinio mąstymo ugdymo pradinėse greitasis pažintys mandeville la problemas, suabejodama tarp Lietuvos didaktų ir ugdymo turinio formuotojų vyraujančia nuostata, jog šio amžiaus tarpsnio mokinių ga- lios suprasti istoriją yra ribotos.

Istorijos epizodiškojo kurso teikimo pra- dinio ugdymo tarpsnyje logika diskutuojama, keliama idėja apskritai at- likti istorijos mokymo didaktinio tikslo reviziją — atsižvelgti į XX—XXI a. Remdamasi teorine istorinio raštingumo samprata mokslininkė atlieka pradinio ugdymo bendrosios programos istorijos srities tu- rinio kokybinę analizę. Penktojoje monografijos dalyje bendroji problema — kaip ugdymo pa- radigmų kaita sąlygoja didaktikos kaitą — tampa tris tyrimus vienijančia ašimi. Istorijos didaktikos kaitos tyrimus, pradėtus ketvirtąja dalimi, kitu aspektu nuosekliai pirmajame penktosios dalies tyrime pratęsia tyrė- jos D.

Survutaitė ir S. Mokslininkės priima dabartiniu metu ugdymo turinio socialinio ugdymo srityje esančią istorijos dalyko struktūros ir išdėstymo koncentrais logiką, paremtą kognityvine amžiaus tarpsnių teorija beje, jos absoliučiu taikymu ketvirtosios geltonosios karštligės dating website tyrime ar- gumentuotai dvejojamakaip susiklosčiusią duotybę. Tyrėjos remiasi Nacionalinės mokyklų vertini- mo agentūros atliekamais pamokų vertinimais pagal nustatytus pamokos kokybės kriterijus, kurie nedviprasmiškai orientuoti į ugdymo paradigmų kaitos sąlygotus didaktinės mokytojo veiklos požymius pamokoje.

Tyrėjos pasitelkia antrinę duomenų analizę: remiantis išorinių vertintojų stebė- tų istorijos pamokų protokolų analize vertinami tokie kokybiniai istorijos pamokų požymiai, kaip planavimas ir organizavimas, mokymo ir moky- mosi vykdymas, pagalbos mokiniui teikimas, santykiai, tvarka, klasės val- dymas, mokymosi aplinkos kūrimas, mokinių pasiekimų ir pažangos ver- tinimas. Laikomasi nuostatos, kad tokie įvardyti pamokų kokybės požy- miai kyla iš didaktikos nagrinėjamų sričių ir aprėpiamų problemų lauko, o pamokų kokybės lygmuo išreiškia mokytojo didaktinio meistriškumo lygmenį, taigi remiantis antrine duomenų analize atliktas tyrimas suda- ro prielaidas matyti mokytojų didaktinių sprendimų taikymo kokybę, o pamokos kokybės lygmuo kartu reiškia ir laisvojo ugdymo paradigmos įsitvirtinimo lygmenį.

Be pakitusiai didaktikos paradigmai būdingos raiš- kos, šio skyriaus tyrime siekiama aiškintis, kaip istorijos pamokos atitinka M. Lukšienės 11 apibūdintus ugdymo paradigmoje ryškėjančius ug- dymo srautus — pragmatinį-technologinį ir humanistinį-kultūrinį.

Zaleskienės išreiškiama klausimu: kaip kons- truojamas pilietiškumo ugdymo turinys ir kuriama pilietiškumo ugdymo didaktika. Pilietinis ugdymas Lietuvos švietimo sistemoje yra toji ugdy- mo kryptis, kuriai didaktikos paradigminio virsmo išgyventi neteko — jau nepriklausomoje Lietuvoje ji kurta orientuojantis į laisvojo ugdymo hu- manistinės paradigmos didaktinius orientyrus, todėl tyrime atskleidžia- mi šios didaktikos įtvirtinimo pagrindai pilietiniame ugdyme.

Pačios au-