Pereiti prie turinio

Tačiau pasikeitimai būna tikri, ne per jėgą išspausti, o širdies plokštėse paties Dievo Dvasios pirštu įrašyti. Visos kitos nuodėmės, atrodytų, yra ne iki mirčiai, kitaip tariant - potencialiai atleistinos.

Kaip kovoti su nuodėme?

pažintys nuodėmę prieš dievą

Tas klausimas, į kurį man teko atsakyti, skambėjo taip: Kaip besistengčiau, ką bedaryčiau, mane persekioja viena nuodėmė ir niekaip nesugebu jos atsikratyti. Kiekvieną sykį meldžiuosi ir atsiprašinėju Dievo, bet, praėjus kuriam laikui, vėl suklumpu.

pažintys nuodėmę prieš dievą

Tai tarsi uždaras ratas, iš kurio man sunku išeiti. Kaip sudaužyti tą ratą ir nesugrįžti prie nuodėmės? Akivaizdu, kad tokį susirėmimą su nuodėme patiria ne vienas ar keli žmonės.

Apie Dievo troškimą ir kelius, vedančius į Jo pažinimą

Neabejoju, jog visi būname minimo vis besikartojančių nuodėmių rato įkaitais. Tad pabandykime pasigilinti, kodėl nuodėmė nesiduoda nupurtoma taip lengvai, kaip nuo palto apykaklės sniegas. Ir kaip ištrūkti iš šio uždaro rato?

tinkama.lt

Nuodėmės belaisviai Įtikėję Jėzų Kristų, kaip mūsų Išgelbėtoją iš nuodėmės, buvome pilni entuziazmo ir užsidegimo pagaliau susidoroti su savo nedorybėmis. Manėme, jog čiupsime tą nelemtą nuodėmę ir su ja bus baigta.

Šeimos metus palydint -

Vylėmės, kad greitai tapsime šventi, tyri ir nekalti. Tačiau, nepaisant visų pastangų, teko pripažinti, jog nepakankamai įvertinome savo priešą, nenumatėme, kad jo pozicijos įtvirtintos pačioje mūsų prigimtyje. Apaštalas Paulius be užuolankų įvardino šią, visų Adomo palikuonių išgyvenamą, vidinę agoniją: Juk kaip vidinis žmogus aš gėriuosi Dievo įstatymu. Bet savo nariuose matau kitą įstatymą, kovojantį su mano proto įstatymu pažintys nuodėmę prieš dievą paverčiantį mane belaisviu nuodėmės įstatymo, kuris yra mano nariuose.

Lietuvos ambasados užsienyje.

Vargšas aš žmogus! Kas išlaisvins mane iš šito mirties kūno Rom 7, Tai padeda suprasti, kodėl nuodėmė tokia gaji mumyse, - esame dvasiškai suluošintos prigimties, kuri vergiškai pajungta blogiui. Štai neseniai kažkas nulupo nuo mūsų bažnyčios durų spynos apdailą. Pirmoji mano reakcija tai išvydus buvo pikta - didelės laimės vagiui tikrai nelinkėjau Kai paprašiau, kad jie gal galėtų jo nejungti, man atšovė, kad jiems nerūpi mūsų kompiuteriai.

Krikščionių pažinčių svetainė Širvintos Lietuva

Mano reakcija toli gražu nebuvo romi - viduje gerai, kad ne išorėje iškart susigniaužė boksininko kumščiai. Gerą elgesį tenka ugdyti - ir pakankamai sunkiai.

pažintys nuodėmę prieš dievą

Gėris savaime neteka iš mūsų. Mes esame ne lyg juodu grafitu pabraukytas lapas, o pats grafitas. Jei jo dryžius lape trintuku galima ištrinti, tai grafitą skusk, kiek tik nori, - jis vis tiek juodas. Nors labai apmaudu, tačiau tikrovė tokia. Vis dėlto ne vienas vis dar puoselėjame ambicijas sukaupę valią palaužti vieną ar kitą savo ydą.

Kas išlaisvins mane iš šito mirties kūno! Nuodėmė lengvai nepasiduos, turime būti nusiteikę ilgai, nuožmiai kovai. Didelės ir mažos nuodėmės Ieškant atsakymo, kaip galėtume priešintis nuodėmei, svarbu taip pat suvokti, kas gi yra nuodėmė, į ką turėtume nutaikyti savo ginklus.

pažintys kažkas su bipolinis sutrikimas 1

Neretai susikoncentruojame į vieną ar kelias labiausiai akį badančias nuodėmes ir visas pajėgas sutelkiame kovai su jomis.

Bet ar tai pati geriausia strategija? Paprastai mes taip jas skirstome.

pažintys nuodėmę prieš dievą

Nors Šventajame yra atskiriamos nuodėmės iki mirčiai ir ne iki mirčiai 1Jn 5,16akivaizdu, kad tos mirtinos, sunkiosios nuodėmės nėra mūsų kasdienybėje pasireiškiantis neteisumas. Nuodėmė iki mirčiai - tai sąmoningas Dievo dovanotos ir Šventosios Dvasios apreikštos išgelbėjimo malonės per Jėzų Kristų atmetimas, kai ji jau buvo priimta.

Apaštalas Jonas kalba apie tokią tikinčiųjų nuodėmę. Greičiausiai tai buvo iš bendruomenės išėję žmonės, ėmę neigti Kristų esant Pateptuoju, o kartu ir Gelbėtoju. Neigiant Kristų, kito kelio išgelbėjimui nebelieka, nes Sūnus - vienintelis kelias pas Tėvą, pažintys nuodėmę prieš dievą suprantama, kodėl ši nuodėmė iki mirčiai.

Panašiai, manau, yra ir su neatleistina piktžodžiavimo Šventajai Dvasiai nuodėme, kurią įvardina pats Jėzus Lk 12,10nes Dvasios misija kaip tik ir yra atvesti ir išlaikyti žmogų prie Kristaus.

Visos kitos nuodėmės, atrodytų, yra ne iki mirčiai, kitaip tariant - potencialiai atleistinos. Kadangi jos visos vienodai atleistinos, manyti, kad vienos sunkiau, o kitos lengviau atleidžiamos greičiausiai būtų nelogiška.

Taigi nuodėmė yra tiesiog nuodėmė, gyvenimą griaunanti jėga. Priklausomybę nuo tabako, alkoholio ar narkotikų smerkiame, o priklausomybė nuo pinigų ir pirkinių visai maloni. Žiūrėti pornografinį filmą - šlykšti nuodėmė, o už akių apkalbinėti bažnyčios pastorių ar kokį kitą žmogų - nieko tokio.

pažintys nuodėmę prieš dievą

Per kriminalines naujienas rodomos žmogžudystės - baisu, o nešioti nuoskaudas 1940 m dating etiquette pyktį - nesunkiai pateisinamas dalykas.

Anot Jėzaus, pavadinti brolį pažintys nuodėmę prieš dievą nėra mažesnė nuodėmė nei jį nužudyti, nes yra verta pragaro ugnies, didžiausios galimos bausmės Mt 5, O Jokūbas tvirtina, kad net laikantis visų Dievo potvarkių ir nusižengiant vos vienu dalyku, tampame kalti dėl visų Jok 2,10juo labiau, jei rūpinamės tik keliom savo ydom, o į kitką nekreipiame dėmesio. Tad jeigu tu nesvetimauji, bet žudai, - vis tiek esi įstatymo laužytojas" Jok 2, Tad, manau, mums nereikėtų išskirti savo gyvenime vieną ar kitą nuodėmę iš kitų, bet vienodai uoliai siekti laisvės nuo kiekvienos iš jų.

Neskabyti po vieną raugės daigelį, o matyti visą lauką, ieškoti būdų, kaip paveikti ne atskiras nuodėmes, o visą mumyse slypintį nuodėmingumą. Kalbant žemės ūkio kalba, viena yra kelių hektarų bulvių lauke kolorado vabalus rinkti rankomis, kas kita - užkirsti kelią jų plitimui mechanizuotai nupurkšiant lauką atitinkamais cheminiais preparatais.

Ar mes turime kokių vilčių panašėti į Viešpaties paveikslą iš esmės, prigimties lygmenyje? Šventojo pažinimas pašventina ir mus Nors visišką laisvę nuo nuodėmės patirsime tik Viešpaties karalystėje, kuomet mūsų kūnai bus pakeisti iš mirtingų į nemarius, iš negarbingų į šlovingus, iš sielinių į dvasinius, tačiau jau ir dabar Dievas yra pakirtęs nuodėmės viešpatavimą mums Rom 6, 22išlaisvinęs iš ne vienos nedorybės, kurias darėme iki įtikėjimo.

Tad galime nedvejoti, jog Jis pasiryžęs tęsti šį pašventinimo darbą ir toliau. Neabejoju, kad mes, krikščionys, augdami asmeniniu, artimu Dievo pažinimu, turime vilčių patirti vis daugiau ir daugiau laisvės. Kuo arčiau Jo esame, kuo ryškiau Jį regime, tuo mažiau patraukli darosi nuodėmė, nes Jame nėra nuodėmės.

Ji ima mums svetimėti, nuo mūsų tolti, dievotas gyvenimas tampa pažintys nuodėmę prieš dievą už gyvenimą pažintys nuodėmę prieš dievą kūno norus. Tokią laisvę imame ragauti sutelkę dėmesį ne į savo ydingumą, o į Kristų.

Kaip kovoti su nuodėme? Tas klausimas, į kurį man teko atsakyti, skambėjo taip: Kaip besistengčiau, ką bedaryčiau, mane persekioja viena nuodėmė ir niekaip nesugebu jos atsikratyti. Kiekvieną sykį meldžiuosi ir atsiprašinėju Dievo, bet, praėjus kuriam laikui, vėl suklumpu. Tai tarsi uždaras ratas, iš kurio man sunku išeiti. Kaip sudaužyti tą ratą ir nesugrįžti prie nuodėmės?

Kol dėmesio centre esame mes patys, mūsų silpnumas, netinkamumas, kol per padidinimo stiklą apžiūrinėjame savo trūkumus, plakame save dėl jų, vėl ir vėl ryžtamės jų atsikratyti, dievagojamės sau, artimiesiems ir Dievui, jog daugiau tai nesikartos, tol, kaip taisyklė, trypčiosime toje pačioje vietoje beveik nepadarę jokios pažangos.

Todėl, kad pagrindinė šventėjimo sąlyga yra liestis prie Šventojo, o ne pačiam kurti šventumą. Jėzus primygtinai ragino pasilikti Jame, nes būtent tai lemia vaisių augimą, o be Jo mes nieko pažintys nuodėmę prieš dievą nuveikti Jn 15, Bręsdami Jame, nejučia aptiksime, kad kažkada neįveikiamos atrodžiusios nuodėmės tiesiog tirpsta mumyse, blėsta, nors, regis, ypatingai dėl to ir nesistengėme.

Pažintys su tavo artimaisiais Šiauliai Lietuva

Tokia laisvė, tiesa, ateina lėčiau nei norėtųsi, nes ir Dievo pažinimu augame ne taip greitai. Tačiau pasikeitimai būna tikri, ne per jėgą išspausti, o širdies plokštėse paties Dievo Dvasios pirštu įrašyti. Ir kas bendro tarp šviesos ir tamsos? Juk ir šiukšlių buityje nekaupiame, o reguliariai jų atsikratome ne todėl, kad kaimynai įkyriai moralizuotų - tiesiog žinome, kad be šiukšlių geriau nei su jomis, kad jos nėra mūsų namų interjero dalis.

Gilūs, esminiai pasikeitimai mumyse įvyksta ne per dieną, mėnesį ir net metus, o, sakyčiau, keliolika ir net keliasdešimt metų, o dar tiksliau - jie vyksta visą mūsų gyvenimą.

Katalikiški resursai internete

Tad neturėtume pulti į neviltį ar manyti, jog esame niekam tikę krikščionys, jei pasikeitimai užtrunka, net ir nuoširdžiai jų trokštant ir siekiant. Reikia apsiginkluoti kantrybe. Kas nors paklaus, o kaip gyventi šiandien, vis dar klumpant ir laukiant trokštamos laisvės? Kentėkime kūnu Taigi esame ne lenktynių žiūrovai, bet dalyviai. Neliekame nuošaly, bet patys turime patirti ir ištverti lenktynių krūvį, sunkumus.

KELIAI Į DIEVĄ II

Panašiai kaip tėvas slidžiu keliu už rankos veda mažą vaiką, taip ir mes esame Dievo vedami. Nepasakysi, kad vaikas neina, tačiau tereiktų tėvui paleisti jo ranką ir jis greitai pargriūtų.

Kita vertus, neužtenka, kad laiko už rankos - reikia ir eiti. Iš laikraščio "Ganytojas",