Pereiti prie turinio

Tad jei jus domina, kaip tai veikia arba iš ko tai padaryta — šis serialas jums. The problem was also discussed and tested on the television show James May's Man Lab on 11 April

Some of the confusion in the literature undoubtedly arises because the writers are using different concepts of probability, in particular, Bayesian versus frequentist probability. For the Bayesian, probability represents knowledge. For us and for the player, the car is initially equally likely to be behind each of the three doors because we know absolutely nothing about how the organizers of the show decided where to place it.

For us and for the player, the host is equally likely to make either choice when he has one because we know absolutely nothing about how he makes his choice. These "equally likely" probability assignments are determined by symmetries in the problem. The same symmetry can be used to argue in advance that specific door numbers are irrelevant, as šalmas pažintys cairns saw above. Variants[edit source editbeta] A common variant of the problem, assumed by several academic authors as the canonical problem, does not make the simplifying assumption that the host must šalmas pažintys cairns choose the door to open, but instead that he uses some other strategy.

The confusion as to which formalization is authoritative has led to considerable acrimony, particularly because this variant makes proofs more involved without altering the optimality of the always-switch strategy for the player. The variants are sometimes presented in succession in textbooks and articles intended to teach the basics of probability theory and game theory. A considerable number of other generalizations have also been studied. Other host behaviors[edit source editbeta] The version of the Monty Hall problem published in Parade in did not specifically state that the host would always open another door, or always offer a choice to switch, mergina pažintys keli vaikinai even never open the door revealing the car.

I personally read nearly three thousand letters out of the many additional thousands that arrived and found nearly every one insisting simply that because two options remained or an equivalent errorthe chances were even. Very few raised questions about ambiguity, and the letters actually published in the column were not among those few. The table below shows a variety of other possible host behaviors and the impact on the success of switching.

Determining the player's best strategy within a given set of other rules the host must follow is the type of problem studied in game theory. For example, if the host is not required to make the offer to switch the player may suspect the host is malicious and makes the offers more often if the player has initially selected the car. In general, the answer to this sort of question depends on the specific assumptions made about the host's behaviour, and might range from "ignore the host completely" to "toss a coin and switch if it comes up heads"; see the last row of the table below.

Both changed the wording of the Parade version to emphasize that point when šalmas pažintys cairns restated the problem. They consider a scenario where the host chooses between revealing two goats with a preference expressed as a probability q, having a value between 0 and 1.

This means even without constraining the host to pick randomly if the player initially selects the car, the player is never worse off switching. Possible host behaviors in unspecified problem Host behavior Result "Monty from Hell": The host offers the option to switch only when the player's initial choice is the winning door. Tierney Switching always yields a goat. Switching always wins the car. Switching wins the car half of the time. The host knows what lies behind the doors, and before the player's choice chooses at random which goat to reveal.

He offers the option to switch only when the player's choice happens to differ from his.

Welcome to Scribd!

The host always reveals a goat and always offers a switch. The host acts as noted in the specific version of the problem. Switching wins the car two-thirds of the time. Four-stage two-player game-theoretic Gill,Gill, The player is playing against the show organisers TV station which includes the host. First stage: organizers choose a door choice kept secret from player.

Second stage: player makes a preliminary choice of door. Third stage: host opens a door. Fourth stage: player makes a final choice. The player wants to win the car, the TV station wants to keep it. This is a zero-sum two-person game. By von Neumann's theorem from game theory, if we allow both parties fully randomized strategies there exists a minimax solution or Nash equilibrium Mueser and Granberg Minimax solution Nash equilibrium : car is first hidden uniformly at random and host later chooses uniform random door to open without revealing the car and different from player's door; player first chooses uniform random door and later always switches to other closed door.

As previous, but now host has option not to open a door at all. Minimax solution Nash equilibrium : car is first hidden uniformly at random and host later never opens a door; player first chooses a door uniformly at random and later never switches. N doors[edit source editbeta] D. If the host opens even a single door, the player is better off switching, but, if the host opens only one door, the advantage approaches zero as N grows large Granberg At the other extreme, if the host opens all but one losing door the advantage increases as Šalmas pažintys cairns grows large the probability of winning by switching approaches 1 as N grows very large.

Quantum version[edit source editbeta] A quantum version of the paradox illustrates some points about the relation between classical or non-quantum information and quantum information, as encoded in the states of quantum mechanical systems.

The formulation is loosely based on quantum game theory. The three doors are replaced by a quantum system allowing three alternatives; opening a door and looking behind it is translated as making a particular measurement. šalmas pažintys cairns

The player has an equal chance of initially selecting the car, Goat A, or Goat B. Simulations[edit source editbeta] Simulation of 30 outcomes of the Monty Hall problem A simple way to demonstrate that a switching strategy really does win two out of three times on the average is to simulate the game with playing cards Gardner b; vos Savantp. Three cards from an ordinary deck are used to represent the three doors; one 'special' card such as the Ace of Spades should represent the door with the car, and ordinary šalmas pažintys cairns, such as the two red twos, represent the goat doors. The simulation, using the following procedure, can be repeated several times to simulate multiple rounds of the game. One card is dealt face-down at random to the 'player', to represent the door the player picks initially.

The rules can be stated in this language, and once again the choice for the player is to stick with the initial choice, or change to another "orthogonal" option. The latter strategy turns out to double the chances, just as in the classical case. However, if the show host has not randomized the position of the prize in a fully quantum mechanical way, the player can do even better, and can sometimes even win the prize with certainty Flitney and Abbott šalmas pažintys cairns, D'Ariano et al.

History[edit source editbeta] The earliest of several probability puzzles related to the Monty Hall problem is Bertrand's box paradox, posed by Joseph Bertrand in in his Calcul des probabilités Barbeau In this puzzle there are three boxes: a šalmas pažintys cairns containing two gold coins, a box with two silver coins, and a box with one of each. After choosing a box at random and withdrawing one coin at random that happens to be a gold coin, the question is what is the probability that the other coin is gold.

This problem involves three condemned prisoners, a random one of whom has been secretly chosen to be pardoned. The warden obliges, secretly flipping a coin to decide which name to provide if the prisoner who is asking is the one being pardoned.

The question is whether knowing the warden's answer changes the prisoner's chances of being pardoned. The first letter presented the problem in a version close to its presentation in Parade 15 years later.

Mano įrankiai

The second appears to be the first use of the term "Monty Hall problem". The problem is actually an extrapolation from the game show. As Monty Hall wrote to Selvin: And if you ever get on my show, the rules hold fast for you — no trading boxes after the selection. Nalebuff, as later writers in mathematical economics, sees the problem as a simple and amusing exercise in game theory.

Logika ir jos taikymas, ir logikos operatoriai[IQ!!].

Phillip Martin's article in a issue of Bridge Today magazine titled "The Monty Hall Trap" Martin presented Selvin's problem as an example of what Martin calls the probability trap of treating non-random information as if it were random, and relates this to concepts in the game of bridge. A restated version of Selvin's problem appeared in Marilyn vos Savant's Ask Marilyn question-and-answer šalmas pažintys cairns of Parade in September Tierney Due to the overwhelming response, Parade published an unprecedented four columns on the problem.

Adams initially answered, incorrectly, that the chances for the two remaining doors must each be one in two. Kelionių atvirukai Documentary, Series, Travel, 1. Season, Episode Dokumentinis serialas Prancūzija m. Ar esate keliavę ten, kur akys veda ir šaukia širdis? Kiekvienas gyvūnas — didelis ar mažas — laukinėje gamtoje gyvena savo paslaptingą ir nepaprastai įdomų gyvenimą.

Portale LRT. Šiuo adresu, kiekvieną dieną rasite naujausią naujienų rusų kalba įrašą, o jam pasibaigus, galėsite pažiūrėti ir senesnes laidas. Šis žiūrimiausias televizijos žaidimas — tai kokybiška intelektualus, smalsuolius ir įvairiausių visuomenės sluoksnių atstovus vienijanti pramoga. Žaidimo forma suteikia galimybę susirungti ne tik miestų, bet ir regionų auksiniams protams. Azartas ir intriga bei netikėčiausių žinių bagažas lydi kiekviename žaidime nuo pat pradžių iki galo.

Stulbinama klausimų ir rungčių įvairovė į žaidimą įtraukia ne šalmas pažintys cairns dalyvius, bet ir televizijos žiūrovus, trečiadienių vakarais prie televizorių ekranų suburia šeimas — tėvus, vaikus ir senelius!

Uploaded by

Ar egzistuoja lietuviškas dizaino identitetas ir jei taip, koks jis? Kokia geriausia dizaino edukacijos forma Lietuvoje? Tokius ir dar sudėtingesnius klausimus naujausiame projekte "Dizaino dokumentika — trumpametražiai pasakojimai apie šiuolaikinį lietuvišką dizainą" kelia ir bando atsakyti "Lietuvos dizaino forumas" bei dizaino sektoriaus atstovai.

Šis projektas, pasak jį įgyvendinusios "Lietuvos dizaino forumo" komandos, yra skirtas dokumentuoti šiuolaikinį dizainą, praveriant įprastai uždaras dizainerių kūrybinės virtuvės duris. Dokumentikoje Lietuvos dizaino atstovai bei studijos dalinasi kūrybos procesu, patirtimi, mintimis apie Lietuvos dizaino sektorių, pagrindiniais iššūkiais, ir įkvėpimu jaunajai kartai.

Svarbiausius dienos įvykius apžvelgs ir su pašnekovais diskutuos penki žurnalistikos profesionalai — Audrius Matonis, Indrė Makaraitytė, Nemira Pumprickaitė, Rita Miliūtė, Vladimiras Šalmas pažintys cairns.

Pretenduodama būti būtent religine laida, t. Aštrios, drąsios, provokuojančios temos, ginčai, tikros, specialiai atliktos visuomenės apklausos.

Dinamiškuose reportažuose — meno, kultūros renginiai, mokslo atradimai, mada, muzika, kulinarinis paveldas, gražiausių Europos miestų architektūra, įdomūs žmonės ir jų istorijos, skirtingų tautų gyvenimo būdo ypatybės. DW televizija šią laidą kuria jau septynerius metus. Ji transliuojama įvairiose pasaulio šalyse aštuoniomis kalbomis, o per LRT matysite ir lietuviškąjį "Euromaxx" variantą, kurį ves žurnalistė ir informacinių laidų vedėja Ugnė Galadauskaitė.

Apdovanojimais įvertinta ir laidos studija bei jos grafinis apipavidalinimas. Pažintis su to krašto žmonėmis, jų gyvenimo būdu, kultūra, šalmas pažintys cairns.

Kartą atsibūdęs drakoniukas supranta, kad kažkas iš po nosies nugvelbė ugnį. Jis nutaria keliauti ieškoti ugninės žolės ir suvienijęs jėgas su savo draugais — apsirijėliu drakoniuku Oskaru ir dyglia kiaulaite Matilda — imasi darbo. Netrukus draugai su nuostaba suvokia, kad kitų šalių gyventojai nemėgsta drakonų Prancūzija, Vokietija. Matt Bloom, R. Thorne, Rob Burke, Ronan Burke.

Netikėtai ramų merginos gyvenimą sudrumsčia jos širdies draugas nutrūktgalvis Henris. Nenutuokdamas apie savo šeimos paslaptį — keliones laiku — vaikinas tarsi paprastą papuošalą padovanoja jai stebuklingą vėrinį. Sužinoję apie Lenos ir Henrio draugystę Lenos tėvai nusprendžia išsivežti merginą visiems laikams į Rusiją.

Kad nereiktų skirtis su širdies draugu ir baletu, Lena su Henriu nusprendžia pabėgti. Deja, stebuklingo vėrinio padedama ji viena šalmas pažintys cairns į ųjų metų Paryžių. Ten Lena greitai pritampa prie naujos tikrovės ir patenka į garsiausią Paryžiaus baleto mokyklą.

Visi netrunka įsitikinti, kad ji — labai talentinga mokinė, bet pati Lena savo tapatybės nutaria neatskleisti. Kol jos vaikinas Henris, užstrigęs praėjusiame amžiuje, deda visas pastangas susigrąžinti mylimąją, Leną užgriūva dilema: grįžti į uosius ar likti ateityje.

Tai — pirmą kartą televizijoje papasakota miestelių istorija. Autentiški liudytojai atskleidžia įvykius, turėjusius įtakos ne tik miestelių raidai, bet ir visos Lietuvos gyvenimui. Be to, videofilmai atkreipia dėmesį į kultūros bei gamtos paminklus, dar išlikusią subtilią architektūrą bei miestelius supančio peizažo žavesį.

Videofilmai turi išliekamąją vertę, kuri laikui bėgant tik auga. Juk miesteliai nyksta tiesiog akyse, todėl reikia suspėti užfiksuoti tai, kas dar įmanoma. Jean-Alexander Ntivyihabwa ir Thorsten Ernst. Pasakojimas apie tai, kaip afrikiečiai muzikantai nešė pasauliui Afrikos kultūrą ir muziką, kaip mėgino perteikti fantastišką šio nuostabaus, nelaimei, vergovę, badmečius, karus ir politines suirutes kentėjusio žemyno paveikslą.

Režisierius: Gabriel Hoss Ar jums neįdomu, iš kur namie atsiranda įprasti, kasdien naudojami daiktai? Daugelis atsakys: iš parduotuvės, tačiau prieš tai juos reikia pagaminti. Mes naudojamės jais kasdien, bet apie tai, kaip jie gaminami, žino tik nedaugelis.

Tad jei jus domina, kaip tai veikia arba iš ko tai padaryta — šis serialas jums. Serialas, kurio premjera įvyko metais, jau 23 sezonus kviečia mus žiūrėti, kaip gaminami dantų krapštukai, sportiniai kamuoliukai ar maisto pusfabrikačiai. Kasdien mes naudojame tūkstančius banaliausių įrankių ar produktų, bet ne taip paprasta suprasti, kaip atsiranda aliumininiai laiptai, gaisrininkų šalmai, degtukai ar automobilių varikliai. Serialas atskleis gamybos užkulisius, parodys konvejerius, kuriuose žaliava virsta gaminiu tiesiog mūsų akyse.

Žodžiu, susipažinsime su mums įprastų daiktų gamybos ciklais. Įdomu, kad daugelį įprastų dalykų daro aukštos technologijos įrangos viso pasaulio gamyklose.

Kiekvieną sezoną sudaro 13 serijų, kurių kiekvienoje po keturis epizodus.

LRT Plius HD

François Bertrand. Kaip vaikų psichologai, turintys didžiulę darbo su berniukais patirtį, tikimės, kad galėsime paaiškinti berniukų elgesį ir jausmus, kurių nepavyksta įžvelgti ar suprasti aplinkiniams. Pabendravę su tėvais ir žurnalistais įvairiuose šalies kampeliuose ir pamatę, kaip jie supranta berniukų jausminį pasaulį, ir nudžiugome, ir nusivylė­ me.

Liūdina, kad žiniasklaida ir toliau pasitenkina lengviausiais at­ sakymais, pavyzdžiui, nepaisant sudėtingos berniukų psichologijos, agresyvų elgesį vis dar mėginama aiškinti testosterono poveikiu. Tik būdavo gėda. Viltingai nuteikė ir nudžiugino gausus tėčių dalyvavimas pokal­ biuose apie berniukų auginimą - paprastai paskaitose apie vaikų au­ klėjimą dalyvauja vien mamos. Jūs leidote man patikėti, kad elgiuosi teisingai. Reikėjo prisiminti vaikystę, santykius su broliais, tėčiais ir draugais.

Tai leido mums geriau suprasti, ko­ kią įtaką praeities įvykiai daro šiandieniniam mūsų gyvenimui. Teko pripažinti, kad kai kuriose srityse ir mes patys esame emociškai ne­ raštingi, šalmas pažintys cairns šie trūkumai skausmingai išryškėjo, kai rašydami kny­ gą tarpusavyje mėginome suderinti kūrybinio požiūrio skirtumus. Šis bendras darbas leido mums geriau pažinti save kaip vaikus, suau­ gusius žmones, vedusius vyrus ir tėčius.

Tikimės, kad ši knyga mūsų skaitytojams - ir vyrams, ir moterims - taps panašia kelione, padė­ siančia pažinti berniukų sielas, suprasti, kaip jie kenčia, myli, ir svar­ biausia - kad labai dažnai jie lieka emociškai neraštingi, vaikydamiesi karikatūriško stipraus ir santūraus vyriškumo įvaizdžio. Nuo pirmųjų darbo dienų mums vedė piktus berniukus, daiktus spardančius ber­ niukus ir ypač dažnai nekalbančius berniukus.

Terapiniais sumeti­ mais su pacientais yra tekę žaisti biliardą ir krepšinį. Su jais kalbė­ davomės iš lego kubelių konstruodami statinius.

Sunkumus šeimoje aptardavome dideliam mūšiui rikiuodami plastikinius kareivėlius. Kartais tera­ piniai užsiėmimai vykdavo vaikštinėjant Kembridžo gatvėmis arba sėdint picerijose, užkandinėse ar automobiliuose.

Yra buvę, kad ber­ niukai imdavo šokinėti ant mūsų kabinete stovinčių sofų arba bil- dėdami nuo jų liuoksėdavo ant grindų. Esame sulaukę nepatenkin­ tų skambučių iš žemiau dirbančių kolegų, kurie priekaištaudavo dėl triukšmingų terapinių užsiėmimų.

Nelikdavo nieko daugiau kaip atsiprašyti: labai apgailestaujame Žinoma, terapiniai užsiėmimai turėtų būti tylūs, juose derėtų kalbėtis, o ne šokinėti. Bet juk tenka dirbti su berniukais! Turbūt neišvengiamai turėjome pakliūti dirbti į berniukų mo­ kyklas. Vis dėlto yra buvę atvejų, kai vai­ kai į mūsų kabinetus įsliūkindavo piktai, nenoriai, dažnai tik todėl, kad būdavo atsiųsti mokinių drausmės prižiūrėtojo. Kelis berniukus mums yra atvedę fizinio lavinimo mokytojai ir palikę prie durų lauk­ ti vienus, patys nedrįsdami likti pasikalbėti.

Kiti mokytojai mums irgi atvesdavo nelaimingus berniukus ir būtent jų tekdavo klausinėti apie vaiko liūdesio priežastis, nes šis, nemokėdamas išreikšti skaus­ mo, taip ir išeidavo netaręs nė žodžio. Teko matyti ir tokių berniukų, kurie įtūžę sėdėdavo kartu su tėvais nepraverdami lūpų, šalmas pažintys cairns tokių, su kuriais tekdavo kalbėtis automobilių stovėjimo aikštelėje, nes ne­ norėdami dalyvauti šeimos terapiniuose užsiėmimuose jie apskritai nelipdavo iš automobilio.

Trumpai tariant, daugybę metų visokiais būdais - kartais sėk­ mingai, kartais ne - stengdavomės padėti prislėgtiems, nervingiems ir piktiems berniukams papasakoti apie vidinę savijautą. Iš dviejų dalykų pradėjau gauti geresnius pažymius, tik iš vieno pras­ tesnius, bet jis nuolat kalba tik apie tą dalyką, kuris man einasi sun­ kiau. Kodėl tėvas taip elgiasi su savo vaiku?


Šią knygą nusprendėme parašyti norėdami pasidalyti darbo su berniukais patirtimi ir parodyti susirūpinimą jais. Norime padėti berniukus mylintiems žmonėms - jų tėvams, mokytojams ir auklė­ tojams - matyti ne vien paviršinį neperregimą berniukų gyvenimą, bet ir suprasti jų vidinę būseną, žinoti, kas juos džiugina šalmas pažintys cairns dėl ko jie kenčia.

Norime, kad jūs, mūsų knygos skaitytojau, žinotumėte, kaip berniukai parodo, kad jiems sunku ir kas juos emociškai skaudina. Bet taip nėra. Berniukų troškimai būna įvairūs, sudėtingi ir prieštaringi. Kaip galime patenkinti tokių skirtingų berniukų norus, kai apie jų vidinę savijautą dažniausiai nelabai ką žinome? Nes aišku tik viena - jei neišmoksime elgtis kitaip, šian­ dieninis piktas jaunuolis rytoj taps vienišu, kartėlio kupinu vidutinio amžiaus vyru. Šią knygą rašome drauge, nes abu nerimaujame dėl berniukų ateities ir manome, kad dabartinę padėtį reikia taisyti neatidėliojant.

  • Dan Kindlon Michael Thompson Teresa Barker - Augant Kainui LT | PDF
  • Pažinčių svetainė privatumo politika

Nors mūsų studijų sritys ir specializacija kiek skiriasi, paaiškėjo, kad dirbdami atskirai padarėme tokias pačias išvadas, pamatę, kaip mūsų kultūrinė aplinka stumia berniukus į vienatvės, gėdos ir pykčio kupi­ ną gyvenimą. Knygoje nagrinėjami du esminiai klausimai: ko reikia berniukams, kad jie užaugtų šalmas pažintys cairns stabiliais vyrais; ir kaip ber­ niukus veikia kultūra, žalojanti jų emocinį gyvenimą per brukamus sustabarėjusius vyriškumo idealus. Tačiau analizuodami atskiras pacientų istorijas iš individualios prak­ tikos, nurodysime, kuriam iš mūsų teko su jomis susidurti, ir jas kiek­ vienas pasakosime savo vardu.

Kad geriau susipažintumėte su tais, kurie ir ves šią pažintinę ekskursiją vidinio berniukų gyvenimo vingiais, norėtume šiek tiek papasakoti apie save - kokie berniukai buvome vaikystėje ir kokiais vyrais tapome užaugę. Dabartines žinias apie berniukus sukaupiau dirbdamas su jais mokyk­ lose ir užsiimdamas privačia praktika. Nuo to laiko, kai prieš trisde­ šimt metų baigiau koledžą, teko dirbti valstybinės vidurinės mokyklos jaunesniųjų klasių mokytoju, privačios vidurinės mokyklos vyresnių­ jų klasių mokytoju, mokyklos psichologu ir galų gale klinikiniu psi­ chologu Čikagos Sautsaido rajone ir Masačūsetso valstijos Kembri- džo mieste.

Tokia įvairi profesinė patirtis padėjo susidaryti nuomonę apie svarbiausius berniukų asmenybės ypatumus, tačiau bendrą po­ žiūrį į berniukus taip pat lėmė ir asmeninės vaikystės patirtys.

Vaikystėje augau kitokiomis sąlygomis šalmas pažintys cairns turėjau didesnių gali­ mybių nei dauguma vaikų, todėl gali atrodyti, kad neturiu teisės kal­ bėti apie tai, kas įprasta berniukams. Mano šeima gyveno Niujorko Aukštutinio 1st Saido rajone: tėvas buvo kilęs iš pasiturinčios šeimos, augdamas turėjo du polo ponius. Lankiau elitines privačias mokyk­ las kartu su garsių ir turtingų tėvų sūnumis. Bet vis tiek buvau tik paprastas berniukas.

Šeštoje klasėje nuėjau pasisvečiuoti pas savo draugą Tonį į jo butą Parko aveniu stovinčio pastato dvyliktame aukšte. Sėdėjome apsupti jo tėvų sukauptos Picasso paveikslų - didžiausios pasaulyje privačios šio dailininko drobių - kolekcijos.

Mums net į galvą neatėjo, kokį pavojų ir išgąstį tokie tykštantys popieriaus gumulai kelia taksi vairuotojams ir keleiviams.

Dan Kindlon Michael Thompson Teresa Barker - Augant Kainui 2017 LT

Tačiau apie tai pagalvojo vienas iš Niujorko policininkų - pamatęs mus pro langą, nesunkiai suprato, kuriame aukšte esame, ir parei­ kalavo, kad šio pastato sargas leistų jam užlipti į Tonio butą. Būtent tokioje muziejinėje aplinkoje jis mus ir pričiupo - negirdomis įėjęs į butą, paplekšnojo mums per petį.

Puikiai atsimenu, kaip susigėdome ir išsigandome šitaip užklupti. Buvo talentingas savo srities specia­ listas, tačiau jo asmeninis gyvenimas buvo sunkus ir nelaimingas.

Čikagos policija

Devynerių metų neteko tėvo ir artimiausio brolio, tad viduje nuolat buvo draskomas neišreikšto sielvarto. Visą gyvenimą akivaizdžiai vengė stiprių jausmų. Jis šalinosi artumo, ir mums su broliu augant atrodė, kad jį vis labiau trikdo sudėtingos vaikų asmenybės. Sulaukęs trylikos emociškai jaučiausi labiau subrendęs už tėvą.

Nors tėvas buvo sudėtingo charakterio, nors niekada su juo ne- žaidžiau beisbolo manau, kad jis apskritai niekada nežaidė nei beis­ bolo, nei futbolo ir dažnai pykdavomės bei niršdavome vienas ant kito, jis visgi sugebėjo man įskiepyti dalykus, padėjusius užaugti mylėti mokančiu žmogumi. Gal padėjo tai, kad jis buvo žaismingas žmogus? Gal tai, kad mėgdavo kepti neįprastų formų blynus, mielai žaisdavo stalo žaidimus ir dėliodavo dėliones?

O gal tai, kad galėdavo šokti į baseiną ir žaisti kartu su vaikais net ir tada, kai kiti tėčiai sėdė­ davo šalia gurkšnodami gėrimus ir skaitydami laikraštį? Šalmas pažintys cairns - labai jautrus ir liūdnas žmogus, kuriam esu dėkin­ gas už tai, kad išmokė mane atjausti kitus. Ji nesuprato, kodėl ištisai tarpusavyje kon­ kuruojame, ko pykstamės ir negalime iškęsti neužsipuolę vienas kito.

Visuomet - iki pat tėvo mirties - bandėme suartėti. Dabar jo jau ne­ bėra. Kol augome, jis visuomet buvo aukštesnis, ir mudu aršiai stengdavomės pranokti vienas kitą. Kiek atsimenu, jis kone kas­ dien mane daužydavo, kol dar buvau mažas, o tąsyk, kai jam buvo šešiolika, o man - keturiolika, taip įniršome, kad iš tikrųjų bandė­ me šalmas pažintys cairns kitą užmušti: aš rankoje laikiau masyvią stiklinę peleninę, jis - pilną škotiško viskio butelį. Niekada nepamiršiu to jausmo, kai, sulaukęs septyniolikos, pagaliau suvokiau, kad jį praaugau.

Šiandien jis - vienas artimiausių mano draugų. Kainiškas aistras išliejame te­ niso aikštyne, ir to visiškai pakanka. Dabar, kai ir pats esu tėvas - turiu trylikametę dukterį ir aštuon­ metį sūnų, gyvenime nuolat tenka ieškoti kompromisų. Nuolat jau­ dinuosi dėl sūnaus Vilo - jis puikus atletas, domisi lego dėlionėmis ir meno projektais. Jis ne iš tų, kurie bastosi su vaikėzų gaujomis. O aš nuolat rizikuoju panirti į veidmainystės liūną, nes labai daug laiko praleidžiu darbe, skraidau po visą šalį, aiškindamas tėvams, kaip svarbu su vaikais praleisti daugiau laiko.

Nuolankiai prisipažįstu kaltas ir nė kiek nesibaiminu kartais suvokęs, koks panašus mano ir ištisai darbuose skendėjusio mano tėvo gyvenimas.